Sveikutes busimos ir esamos mamytes, vis artejant lemtingajai akimirkai pradeda grauzti ir baimes kirmeliukas, aisku raminu save kad turesiu leliuka ir lyktai ta baime turetu isnykt, bet kazkaip neramu ar viskas bus gerai ar padarysiu viska kaip reikia?
sandriux, tikrai praeis, pamatysi 😀
as galvoju kad jos atsikratai tik po to kai pagimdai o visa nestumo to bijai ypac kai to neesi patyres...mane tai pavyzdzuij nezinomybe labai gazdina o dar kai pagalvoju kaip skaudes tai isvis kaip bijau 😀 bet visom praeina praeis ir man 😀
as turbut is tos baimes 2 sav maziu pernesiojau 😃 bijojau kraupiai bet kai viskas prasideda nustosi bijot 😃 o po geros paros pamirsi visa ta saremiu skausma kad ir kiek busi prisikankinusi, tikrai sakau is patirties
Kai uzdeda ant pilwuko aparaciuka waiko tonusiukams, ten rodo taip pat kokio lygio yra jusu skausmas, jau 80balu yra labai ksausminga, o man rode 120balu ☹
tikiuosi supratot ka cia norejau pasakyt?... 😀
as du vaikus gimdziau su skatinamaisiais,i vena suleidzia,ir amen,as su nagais plyteles draskiau,nuo proto gali nusokti,nenoriu net prisiminti ,,
o kaip sulygint kada skauda labiau su ar be skatinamuju, jei tik syki gimdzius 😀
Jo, skausmo neiswengsi, man sulasino skatinamu doze, nes ''atseit'' stojo gimdymo wekla, nors kaklelis tasidarinejo kaip ir priklauso pirma karta gimdancioms, po 1cm i walanda, kaip drauges sako gydyt. norejo, kad greiciau pagimdyciau, o jei zinot, mielosios, su skatinamais skauda dwigubai labiau ☹ bet zinokit ir wyko wiskas dwigubai greiciau, net esu dekinga, kad suleido tuos skatinamus, gal buciau kankinusis wisa nakty...kas zino... o pagimdziau per 5 wal 😀 😀 😀
man ant tiek atsibodo nestumas kad nebijau net negalvojau apie baimes
tute nebebus kada galvot ka gali ne taip padaryt, viskas savaime gausis, o del gimdimo man asmeniskai buvo nusisvilpt i ta skausma kad tik greiciau supuot mazyli ant ranku 😀
Ui, kankino ir mane ta baimė, nežinomybė, jau paskutinę sav sakiau vyrui kad darytų ką nori, bet negimdysiu😃 Jau tokia baimė buvo...Bet atėjo ta akimirka ir galiu pasakyt kad visa baimė išnyko, tiesiog susikaupiau, klausiau ką daktarai sakė ir viskas praėjo lengvai ir greitai.
Svarbiausia nepanikuot, susikaupt ir galvot kad labai greit laikysit savo stebukliuką ant rankų.....😉
As antra karta gimdysiu, tai man zinomas tas saremiu skausmas, bet bijau ne skausmu, nes ju neisvengsi, bet norisi kad kuo trumpesnis tas laikas taptu, o kai jau vyksta pats gimimas tai nieko ten neskauda. prisiminkit kad reiks daug jegu stumti ir nevarginkit saves is vakaro su baimem ... as nakti pries gimdyma is tos baimes nemiegojau, tai gydytoja visas akuseres net perspejo, vadinasi kaupkit jegas o nesibaiminkit 😀
sutinku kad baime turetu praeiti pagalvojus apie leliuka kury supsiu rankose, bet visa atsakomybe uz mazyli baisu kad nesugebesiu padaryt visko kad vaikuciui butu lengviau. istikro labiau gazdina visos tos paskaitos ir straipsniai, bet tikekimes mamytes kad viskas vyks sklandziai ir nieko ten baisaus nebus 😀
Visoms ateina ta baime ir sulyg vaikucio gimimu praeina😀
Nebijokit mamytes, Jusu laukia toks stebuklas, pawydziu baltu pawydu Jums 😀 bet as jau supuoju sawo stebuklely, kury be galo mylim 😀
Busimos maytes,
as wisai nebijojau gimdyti, kadangi turejau pirma persileidima ☹ tai tas be galo didelis noras pamatyti sawo dukryte uzgoze wisas baimes, tikekit tuo, kad wiskas bus gerai, kad wiskas eis sklandziai, taip ir bus.Tikrai newerta bijoti to, ko nezinai kas laukia 😉
Indrex, gi gywenam 21 amziuj, yra tel., yra taxi, yra galu gale draugai artimieji, greitoji, gi nesi wiena kaip pirstas, tokia minute tikrai pades wisi, jei jau tawo wyro nebus salia, newerta bijoti to 😀 Pvz.man wandenys nubego kawinej, tuolete, tada tiesiu taikiniu lekiau i gimdykla, nes abu su wyru pietawom 😀
as tai ir labai bijiojau kai laukaus pirma vaikelio gimdimo, bet vis nuramindavau save ,kad viskas bus gerai ,jiug daktaru priziurima gimdysiu ir viskas buvo gerai
as tai kazkaip gimdymo visai nebijojau ir manes negasdino kitu draugiu pasakojimai, kaip joms sekesi ar nesiseke gimdymai. kazkaip zinojau, kad kiekvienai buna individualiai viskas ir kaip buvo mano draugei, man taip nebus. ir nors gimdymas buvo ilgas ir sunkus, bet kiekviena akimirka galvojau apie savo vaikeli, kad jau tuoj tuoj ji pamatysiu.. ta mintis ir padejo viska iskesti 😀
man si tema labai aktuali,nes stebuklelio laukiu us poros savaiciu😀
as i tas paskaitas nejau mano mama taip ir sake kad prigasdins baisiausiai po to bijosi gimdyti, nk ten baisaus nera skausma numalsins vien pamacius vaikeli
as taj kartais pagalvoju kas bus jei prasides gimdymas, o namie busiu viena nei vyro nieko. Ka tada reiks daryt??? kas ligoninen nuves??? baisiai man baisu😀
sveikos jungiuosi ir as prie jusu temos, nes ir mane ima kamuoti baimes ir abejones. po paskaitos apie gimdyma, dar labiau isibaiminau, nei kad aprimau. 😀
o aš laukiau kada bus dar blogiau ir iškentėjau 😀
mamyte tau tik paskaudes kelias val ir praeis as tik taip save nuramindavau ir kazkaip jokios baimes nebuvo su mintimi kad NETRUKUS laikysiu vaikeli ant ranku
Sveikutes busimos ir esamos mamytes, vis artejant lemtingajai akimirkai pradeda grauzti ir baimes kirmeliukas, aisku raminu save kad turesiu leliuka ir lyktai ta baime turetu isnykt, bet kazkaip neramu ar viskas bus gerai ar padarysiu viska kaip reikia?