Sveikutes busimos ir esamos mamytes, vis artejant lemtingajai akimirkai pradeda grauzti ir baimes kirmeliukas, aisku raminu save kad turesiu leliuka ir lyktai ta baime turetu isnykt, bet kazkaip neramu ar viskas bus gerai ar padarysiu viska kaip reikia?
As istikro beveik nebijojau, nes buvo mano pirmagyme, tai nelabai ir isivaizdavau kas per skausmai ten gali buti 😀 o siaip ir geri zmones aplinkui manes negazdino, o atvirksciai sake, kad nieko tokio ko negali istverti nebus 😀 bet va jei jau reiktu antra karta tai butu baisoka, nes jau viska zinai 😃
Baime-gimdymo yra naturali,bet tas dziaugsmas kuri supuoji ant ranku veliau viskas apsimirsta😀STIPRYBES!!!😀
Laurora - auginsiu 😀 Man nėra taip kad aš pamačius bent lašelį klraujo alpstu, bet privengiu 😀 O vaiko susižeidimą tikrai ištvęrsiu, va jei nusipjautų ką nors, ir pasipiltų fontanas, tada būtų baisu (juokauju zinoma dėl tų nupjovimų, tačiau nezinau kaip kitaip paaiskinti) 😃
Laurora - auginsiu 😀 Man nėra taip kad aš pamačius bent lašelį klraujo alpstu, bet privengiu 😀 O vaiko susižeidimą tikrai ištvęrsiu, va jei nusipjautų ką nors, ir pasipiltų fontanas, tada būtų baisu (juokauju zinoma dėl tų nupjovimų, tačiau nezinau kaip kitaip paaiskinti) 😃
kristulka, kaip tu vaika auginsi, jei kraujo bijai? juk vaikas ir susizeidzia, ir dar visko buna
as nebijociau gimdyt jei ta daryciau lietuvoj,nes jau antras cia mano leliukas bus,bet kai ciadaktarai abejingai ziuri i nescias tai man kele siauba.
As ir taip dariau kaip ginte066. Galvojau koks bus mano leliukas, kaip atrodys, kaip apkabinsiu, kaip ji paimsiu, vien tik teigiamus dalykus, o tada viskas ivyksta savaime ir mazai apie ka begalvoji iki momento, kol isgirsti leliuko klyksma😀. Stai kaip paprasta😀
Atsikratyti reikia baimes,,tiesiog negalvoti,,arba tik gero galvot,,as net per saremius,,galvojau,,kad va pakentesiu,,ir rytoj bus gerai,,,nors tada mazai jau galvoji 😀
O as nors ir bijau, bet jau noriu kuo greiciau iseit is sios padeties ir pamatyti vaikeli, vaje kaip mane tas nestumas vargina
man ir dar toli, bet as paniskai visko bijau, ir kraujo, alpstu...na siaubas, nezinau kaip reiks pagimdyt ☹
o aš bijau, nors man dar toli... Aš apskritai bijau visko kas sukelia skausm - nes njo visiškai nepernešu - alpt pradedu... ☹ Kraują pamačius išvis nemoku apsakyt kas su manim pasidaro... Taigi jau dabar nerimauju dėl visko kas bus... ☹
nesijaudinkit uzsienio mamytes. daktarai juk matys, kada gimdot, tad siam dalykui ir zodziu nereikia 😃
aciu,bet dar manes nieks cia neapziurejo,nes velokai atvazevus i cia
oi, atsiprasau, klaidu pridariau... vietoj "nei" ten "ir" turetu but
Na, del Anglijos nieko nezinau. Taciau bet kuriuo atveju neisgyvnkit taip - juk nei Jums, nei vaikuciui dabar reikia ramybes. Aisku, ir man vyras ta nuolat kartojo, bet ilgai nerimas kirbejo... O Jus juk lankotes apziurai? Nes as kai nuvykau ir nuejau ten pirmos apziuros is karto apsiraminau, nes pamaciau, kad tikrai nebloga prieziura. Zinoma, nerimas sioks toks isliko, bet su kiekvienu apsilankymu jis vis mazejo. Taigi, sekmes Jums ir kudikeliui 😀
as londone ruosiuosi gimdyt ir angliskai kelis tik zodzius moku,beto toj ligoninei kur turesiu gimdyt nekokiu atsiliepimu girdejau apie ja,kad pati prasiause lidonine rytu londone,o as kaip tik rytuose gyvenu ir ji man yra paskirta ☹
Mama Paula, puikiai Jus suprantu, nes isgyvenau ta pati. Kurioje salyje ruosiates gimdyti? As gimdziau Norvegijoje ir tikrai baimintis nebuvo jokio reikalo. Labai sauniai rupinosi, jiems jokio skirtumo, is kur tu, legalas ar nelegalas. Norvegiskai nemokejau, tai visur kalbejau angliskai ir jokiu problemu neiskilo. Tikrai nepajauciau, kad su manimi kazkaip kitaip elgesi, negu su kitomis. Personalas labai geranoriskas, paslaugus ir profesionalus buvo. Na, bent jau toje ligonineje, kurioje gimdziau. Tad neisgyvenkit taip - juk ten moterys taip pat gimdo vaikus, todel ir jums viskas bus gerai 😀
mamapaula stiprybes, gal toi svetimoi sali zmones atsakingesni nei pas mus, betkokiu atveju juk reiks kazkaip pagimdyt, todel jau geriau nevaryk saves i nevilti galvok apie geriausia 😀 ir tau pasiseks
o kaip nusikratyti baimes kai zinai kad gimdysi svetimoj sali ir dar kalbos gerai nesupranti? ☹ net jauciu kad nuo to pergyvenimo pienelis dingo pas mane ☹ siaubas kazkos.
kai kuriau sia tema dar laukiausi, buvau tikrai prisigazdinus, bijojau kad paprasciausia nesugebesiu pagimdyti bet pagimdziau ir be jokiu nuskausminamuju, dabar didziuojuos savim 😀 galeciau gimdyt ir gimdyt 😀 taigi visoms busimoms mamytems linkiu stiprybes negalvokit apie blogus dalykus. viskas bus ciki.
Galvokit apie savo vaikeli ir kaip norit kuo greiciau su juo susitikti. Ne apie skausma, ne apie tai, kaip viska reikes daryti, bet tik apie vaika. Nezinau, man labai padejo.
drauge sake, kad jau kai gimdai, baime dingsta, nes nori kuo greiciau pamatyt savo leliuka 😀
o bijom turbut daugiau ar maziau visos
pritariu toms, kurios sako jog reikia mažiau klausyt kas ką pasakoja.
as irgi manau,kad nereikia klausyti visokiu baisiu istoriju.is pradziu ir as bijojau,net galvodavau,kad geriau jau visa gyvenima nescia buciau kad tik gimdyt nereiketu.bet bendradarbe patare negalvoti apie tai ir neklausyti ka pasakoja kitos.tai as ir stengiausi taip daryti.o kai atejo ta diena tai as buvau visai rami 😀nebuvo jokios baimes
Reikia maziau klausyti kas ka pasakoja kaip gimde nes kiekvienai gimdymas yra individualus...
kokia gali but baime . as visada sakiau visos pagimde ir as tai padarysiu
ten turejo but nesveiko 😉
as irgi paniskai bijojau nestumo, pilvo, gimdymo skausmu....vien kalbant ta tema mane kresdavo drebulys, baisiai jaudindavausi.... bet labai labai norejau vaikelio.....o kai suzinojau, kad laukiuosi viskas savaime susitvarke, aisku baime gimdyt yra tai normalu, bet tokio nesvaiko jaudulio kaip anksciau nebera 😃
Sveikos😀 nors nesu mamyte. taciau man labai aktuali si tema, nes labai bijau gimdymo skausmu☹ todel ir manau ta baime nuslopina nora tureti mazyli...
na po gimdymo parasysiu cia kada praejo man ta baime tik dar ilgai laukti reikia 😀