Viliaus krikštynos - smagios ir jaukios

 

Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą (iš bažnytinio leidinio).

 

 

 

Gamta puošiasi, oras šiltėja, tuoj tėveliai suskubs (o gal jau ir suskubo) planuoti savo kūdikėlių krikštynas. Norėčiau aprašyti, kokios buvo mūsų sūnaus krikštynos, kaip jas planavom. Gal kažkam bus įdomu ir padės susiplanuoti ir savo krikštynas.

 

Apie krikštynas pradėjome galvoti vos gimė sūnus. Mums tai labai svarbu. Tiesa, neskubėjome krikštyti labai mažo kūdikėlio, norėjome ramiai pasiplanuoti, pasiruošti. Savo vaikiuką krikštijom praeitą vasarą, tada jam buvo 4 mėnesiai.

 

Svarbiausia buvo išrinkti krikšto tėvus! Tai labai atsakingas žingsnis. Besiruošiant krikštyti vaikelį, tikiesi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės, sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis, kaip sekasi. 

 

Nusprendėme rinktis labai artimus žmones (vyro sesę su vyru). Pasirodo, ir renkantis krikštatėvius yra kelios taisyklės - krikštatėviu negali tapti bet kas.

 

Krikštatėviai turi būti susituokę arba nesusiję labai asmeniniais santykiais (negali krikštatėviais būti žmonės, gyvenantys kartu ne santuokoje), abu krikštatėviai turi būti priėmę krikšto, komunijos, sutvirtinimo sakramentus, gyventi krikščionišką gyvenimą.

 

Neatsiejama krikštynų dalis – krikšto vardas. Mums jį išrinkti nebuvo sunku. Sūnus gimęs per Juozapines. Tad krikšto vardas ir sūnaus globėjas  - Juozapas.

 

Kitas svarbus dalykas – išsirinkti vietą. Visokius variantus apgalvojom: ir pas vieno gimtinėje, ir kito, bet nusprendėme sūnų krikštyti ten, kur patys susituokėme. Be to, kilo daug diskusijų tarp mūsų tėvų (senelių), kodėl ne pas mus, o pas juos ir atvirkščiai.

 

Nusprendėme, krikštynos vyks Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Pasiskambinom, suplanavom krikštynų datą, išsiaiškinom, kokia krikštynų tvarka ir gavom pakvietimą trumpiem kursams prieš didžiąją šventę.

 

Tikriausiai taip būna daugelyje bažnyčių. Tik kiek nustebino vienas dalykas, kad krikštija ne po vieną vaikiuką, o visi, kas tą dieną ir tuo laiku užsirašė. Pradžioje nerimavau, galvojau - bus “balaganas”, bet pasirodė, kad be reikalo.  

 

Vienu metu į krikštyklą įleido 3 krikštukus su tėveliais ir svečiais. Apeigos buvo gražios, ramios.

Krikštykla

 

Vieta ir laikas jau aiškūs. Kuo gi aprengti mažylį? Pagal tradicijas krikšto rūbeliais rūpinasi krikšto tėvai. Jie gyvena toli nuo mūsų, kad būtų paprasčiau, nusprendėm patys pasirūpinti apranga. Bandžiau vaikščioti po parduotuves ir ieškoti.

 

Tačiau, kas patiko, tas buvo per brangu. Nusprendžiau – papuošiu savo sūnelį pati. Susiradau įvairiausių vaikiškų drabužėlių modeliukų, atsirinkau detales, kurios man labiausiai patiko ir kibau į darbą. Darbo buvo nemažai, bet nesigailiu, pasidariau kaip norėjau.

Mano nertas krikšto rūbelis sūnui

 

Kas įamžins šventę? Fotografų ir filmuotojų tikrai nemažas pasirinkimas. Apsvarstę visus už ir prieš, nusprendėm nesamdyti profesionalo (dabar truputį gailiuosi), tuo metu labai didelė kliūtis  buvo pinigai.

 

Labai svarbu iš anksto pagalvoti ir apie krikštynų šventimo vietą. Mano svajonių svajonė buvo padaryti didelę šventę, kur suvažiuoja pusė giminės, geriausi draugai! Viską gerai apmasčius ta svajonė labai “susitraukė” . Šventė buvo nedidelė - tik seneliai, broliai, sesės, tačiau smagi ir jauki.

 

Galimi keli šventimo variantai: viską patikėti kavinei, kaimo sodybai ar pan. arba pats viską ruoši ir darai savo namuose. 

 

Pirmasis variantas kainuoja nemažai, tačiau tu gali ramiai laukti didžiosios dienos. Mes pasirinkome antrąjį – šventėm savo namuose. Norėjau, kad artimiesiems būtų šventė, todėl neprašėme mamų pagalbos (jos ir taip daug metų dėl mūsų vargo). Viską pasidarėm patys.

 

Paskutinėm dienom gailėjausi, kad viską apsiėmiau daryti pati, bet  didžiąją dieną nuovargis dingo, liko tik jaudulys, kad viskas praeitų gerai.

 

Planuojant namuose, reikia labai daug ką apgalvoti. Viską planuoti tada reikia prieš gerą mėnesį, užsirašyti, kad niekas nepasimirštų (patikėkite, kai kūdikėliui reikia skirti daug dėmesio, viską nuolat užmiršdavau). Reikia pagalvoti: apie puošimą, maistą (šaltą, karštą, gėrimus), kaip užimsi svečius.

Krikštynų tortas

 

Dažnai sunkiausia sugalvoti, kuo užimti svečius, ką veikti po krikštynų sakramento teikimo apeigų. Mūsų tėvai nelabai pažįsta Kauną (miestą, kuriame šiuo metu gyvename), tad ką veikti po apeigų nebuvo sunku sugalvoti. Manau, nereikia persistengti su užimtumu, užtenka 1-2 vietų.

 

Krikštynų diena.

Viską buvau susiplanavusi taip, kad ryte nebereiktų bėgioti su puodais, „bliūdais“, o tik pasirūpinti, kad visi gražiai atrodytume. Svečiais suvažiavo, likus gerai valandai iki apeigų. Krikštatėviai pasakė gražius žodžius, apdovanojo vaiką simbolinėmis dovanomis ir visi išvykome į bažnyčią.

 

Bažnyčioje pasitiko kunigas, kuris dar kartą priminė, kaip vyks apeigos. Mūsų sūnus labai ramiai išbuvo visą krikšto sakramento teikimo ceremoniją, supyko, tik kai šalti švento vandens lašiukai bėgo per kaktytę. Apeigos buvo labai gražios.

Jau pateptas šventais aliejais

 

 

Iškart po apeigų kopėme/kilome apžiūrėti Kauno iš viršaus (ant Prisikėlimo bažnyčios apžvalginės aikštelės). Ten pasidarėm kelias nuotraukas, pasižvalgė, nežinantiems paaiškinome, kur kokia Kauno vieta.

Apžvelgiame Kauno centrą

 

Apsižvalgę sėdom į mašinas ir patraukėme link Pažaislio vienuolyno. Ten nieko ypatingo neplanavome, tiesiog pavaikštinėti gamtoje, parodyti vienuolyną (iš lauko, ekskursijos nebuvom užsisakę), pasifotografuoti. Visiems labai patiko pabūti gamtoje, pasigrožėti vienuolynu, užėjome ir į vienuolyno kiemelį.

 

Mus užkalbino vienuolė. Sužinojusi, kad švenčiam krikštynas nusprendė, kad mus būtinai turi apdovanoti, o dovana buvo neįkainuojama – ekskursija po vienuolyną. Tai buvo taip netikėta, bet taip visus sužavėjo, namiškiai dar dabar kalba, ką matė ir girdėjo vienuolyne.

Pažaislio vienuolynas

 

Prie "šulinio" - Dievo akies, kuriame vienuoliai augindavo vėžlius

 

Po labai įdomios ekskursijos, laikas namo. Namuose pirmiausia visus pavaišinom kūdikio koše (širšių medum) . Tuo metu krikštukas dar valgė tik mano pieną, tai svečiam liepėm ragaut pirmosios vaiko košės, kurios dar nelabai mokam išvirti, jie turėjo pasakyt, ar tiks vaikui duot tokią. 

Košės jau senai nebėra. Čia indelis, kuriame buvo košė.

 

Pavaišinti koše visi susėdo prie stalo. Svečiai turėjo pakilnot krikštuką, ir  linkėjimą pasakyti. Buvom paruošę krikštynų laikraštuką. Kai visi užvalgė, išdalinom dienos spaudą.

 

Laikraštuko įdėjo pasiskolinau iš interneto, čia daug ką radau ir ką jame rašyti: daug vaiko nuotraukų, gimimo istorija, vardo reikšmė, trumpai apie tėvelius, krikšto tėvus, senelius ir pan., krikšto reikšmę, krikšto vardo reikšmę, įvairūs juokingi komiksai, anekdotai apie vaikus ir pan. Laikraštukas – fantazijos reikalas.

 

Mūsų krikštynų laikraštukas

 

Užduotis svečiams. Buvom paruošę vokus, kiekvienam įteikėm po 1 voką. Juose buvo įdėtos krikštuko nuotraukos. Vienoje nuotraukos pusėje buvo užrašytas vaiko vardas ir krikštynų data,  kitoje  - pažadas.

 

Kiekvienas skaitė, kaip pasižada padėti krikštukui: išmokyti rašyti; išmokyti žvejoti; per Kalėdas pasiversti Kalėdų seneliu; iškepti gimtadienio tortą; privirti uogienių; per vestuves piršliauti ir pan. Čia galima prigalvoti begales užduočių. Visiems buvo juokinga skaityti ir klausyti, ką kiekvienas pasižada.

Viena iš nuotraukų, kurios kitoje pusėje buvo užrašyta: "pasižadu nusivežti Vilių į pažintinę kelionę"

Dar viena užduotis – gėrimo iš buteliuko varžybos. Paprašėm trijų savanorių lenktynėms (nieks nežinojo kas bus), padavėm po buteliuką su čiulptuku. Reikėjo kuo greičiau išgerti užtaisytą gėrimėlį (jei yra vaikų tai jiems labai patinka šita užduotis, vaikam davėm gėrimą iš pieno, o suaugusiems iš stipresnių gėrimų).

 

Visi juokėsi, kad tai labai lengva užduotis, bet kaip paaiškėjo - lengvai tik atrodė. Gerti per čiulptuką – labai sunku. Pralaimėjusių žinoma nebuvo, visi gavo po prizą – saldainį „čiulptuką“.

 

Atrodo, visus įdomiausius užsiėmimus surašiau, labai daug žaidimų, senovinių papročių  galima rasti internete.

 

Sėkmės visiems, besiruošiantiems krikštyti savo vaikiukus!

 

Jolanta (jolanta003)