Mažylius auginančios mamos puikiai žino, kaip svarbu, kad sparčiai augantis kūdikio organizmas nestokotų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Tad jei paklausime jų kuo reikšmingas vitaminas D, žinoma, nė nedvejodamos atsakys, jog tai vitaminas, saugantis nuo rachito. Sveika gyvensena besidominčios bus girdėjusios, jog vitaminas D saulės šviesos poveikyje sintetinamas odoje, o per didelis jo kiekis, susikaupęs organizme, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau daugeliui gali būti naujiena, jog net ir saulėtu metų laiku natūraliai gaunamas vitamino D kiekis paprastai nepatenkina sparčiai augančio organizmo poreikio. O su mamytės pieneliu į mažylio organizmą patenkantis vitamino D kiekis kelis kartus mažesnis nei jo reikia normaliam mažylio augimui ir vystymuisi.
Labiausiai pastebimi vitamino D stokos požymiai
Mūsų dienomis vargu ar rastume vaiką, kurio išvaizdą negrįžtamai sudarkė rachitas, išsivystęs dėl ilgalaikės vitamino D stokos organizme. Kita vertus, dėl nepakankamo vitamino D kiekio atsiradusių įvairių sveikatos sutrikimų pasitaiko gerokai dažniau nei galima pamanyti. Pavyzdžiui, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose ir dantyse, taigi dėl šios priežasties vitaminas D labai svarbus kaulų ir dantų formavimosi procese, padeda palaikyti juos sveikus. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą. Vitamino D stokojantiems vaikučiams blogiau auga dantys ir nagai, suglemba raumenukai ir padidėja pilvelis. Pastebėta, kad jie dažniau serga infekcinėmis ligomis, lėčiau vystosi ir auga. Dėl vitamino D stokos vaikutis labiau prakaituoja, blogiau miega, tampa irzlesnis, nuplinka galvytės vieta, besitrinanti į pagalvę. Bėje, dėl vitamino D stokos tam tikroje galvutės srityje išretėję plaukučiai yra pavojaus signalas, kurį turėtų žinoti kiekviena mama. Pastebėjus tokius simptomus, reikia nedelsent kreiptis į savo gydytoją, kad šis skirtų reikalingą gydymą.
Ne mažiau svarbus šis vitaminas vyresniems vaikams ir paaugliams, kurie net gražiausiomis vasaros dienomis mielai leidžia laiką prie televizoriaus ar kompiuterio. Be jau paminėtų vitamino D trūkumo požymių – dantų problemų, silpnesnio imuniteto ir dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – pastebėta ir itin specifinių. Pavyzdžiui, ištyrus 650 tyrime dalyvavusių 14-19 metų paauglių, pastebėta, jog tie, kurie vartojo didesnę nei rekomenduojama vitamino D dozę, turėjo mažesnį viso kūno bei pilvo riebalų kiekį. Taip pat vitamino D stoka siejama su dėmesio sutrikimu ir didesniu nuovargiu, netgi depresija ar psichikos sutrikimais.
Kaip vaiko organizmą aprūpinti reikiamu vitamino D kiekiu?
Jau minėjome, kad saulės šviesos poveikyje žmogaus odoje vyksta natūrali vitamino D sintezė. Manoma, jog tam, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis, nuogam saulėkaitoje reikia praleisti bent 15 minučių per dieną. Tam tikra vitamino D dalis į organizmą patenka ir su maisto produktais. Didžiausi jo kiekiai randami riebiuose jūros produktose: menkių kepenyse, tune, žuvų taukuose. Mažiau vitamino D yra šviežiuose kiaušinių tryniuose, svieste, avižose. Lieso pieno produktuose vitamino D yra labai nedaug. Be to, pieno sudėtyje esantis fosforas slopina vitamio D pasisavinimą. Išimtis galėtų būti mamos pienukas, jei žindanti mama gauna pakankamą kiekį vitamino D. Priešingai, su mamos pienuku mažylio organizmas negaus reikiamo vitamino D kiekio: ištirta, kad net ir saulėtu metų laiku 1 litre mamos pieno yra ne daugiau kaip 50 TV vitamino D.
Ar mano vaikas gauna pakankamą vitamino D kiekį ?
Pamėginkime į šį klausimą atsakyti drauge. Turint galvoje, jog vitaminas D natūraliai sintetinamas organizme, gali atrodyti, kad jo niekuomet neturėtų pritrūkti. Tačiau tuomet būtina, kad tiesioginiai saulės spinduliai patektų ant nepridengtos odos. O dabar pagalvokime, kiek dienų per metus galime džiaugtis saulėtais orais.
Be to, visi puikiai žinome apie žalingą tiesioginių saulės spindulių poveikį odai – kūdikiai ir vyresni vaikai tą neilgą laiko tarpą saulėje paprastai leidžia patepti kremu, saugančiu nuo įdegio ar aprengti lengvais marškinėliais. Kalbėti apie tai, jog vaiko organizmas vitamino D gali gauti su maistu neverta, nes mažyliai dar nevalgo jo turtingų maisto produktų, o vyresni neretai ir nemėgsta. Būtent dėl šių priežasčių vaikų sveikata besirūpintys specialistai vos 2-4 savaičių amžiaus sulaukusiems mažyliams vitamino D rekomenduoja duoti papildomai. Kūdikiams ir mažiems vaikams patogiausia vartoti aliejinius vitamino D3 lašiukus, nes aliejinį, lašiukais dozuojamą, maisto papildą labai paprasta sugirdyti: specialia pipete vieną lašą galima įlašinti tiesiai į burną arba suvartoti su gėrimu ar maistu. Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, aliejinė D3 forma gerai organizmo pasisavinama. Vyresniems vaikams rekomenduojama vartoti kapsules. Tačiau net ir tuomet, kai vaikui kasdien papildomai duodama vitamino D, pasitaiko, kad profilaktinės jo dozės nepakanka.
Todėl pastebėjus bent menkiausius požymius, rodančius galimą vitamino D stoką organizme, reikia ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu. Dėl vitamino D dozavimo būtina pasitarti su specialistu ne tik mišinėliais maitinamų kūdikių tėveliams. Didesnį vitamino D poreikį gali turėti ir anksčiau laiko gimę kūdikiai, daugiavaisio nėštumo naujagimiai, taip pat kūdikiai, kurių mamos nėštumo metu patyrė vitamino D stoką.
