Valstybinio darželio eksperimentas nutraukiamas

Praėjusį mėnesį dalinausi mūsų jaunėlės pradžios valstybiniame darželyje istorijomis. Pasakojau, kaip mums ten nepasisekė - ašaros lydėjo ne tik išsiskyrimus, bet nenurimdavo ir visą dieną. Turėjome ir nuotykių bei nemandagią, "akis drąskyti" mėgstančią auklėtoją. Bet apie šiuos nuotykius jau pasakojau. Dabar papasakosiu, kaip galiausiai priėmėme sprendimą nebelankyti šio darželio.

Kadangi darželio dukra nebelankys, galiu atskleisti, kad lankėme valstybinį darželį "Viltenė" Naujamiestyje, Vilniuje. Nesinorėtų, kad kiti vaikučiai susidurtų su tokiais sunkumais ir taip sunkaus savaime etapo pradžioje. Pasirinkome šį darželį dėl to, kad jis deklaruoja etnokultūrinį ugdymą, tačiau jo darželyje taip ir nepastebėjome.

Vietoj to susidūrėme su auklėtoja, kuri mano, kad dviejų metų vaikas yra PATS KALTAS dėl sunkios adaptacijos. Isteriškai verkiančiam vaikui ji nepasiūlydavo jokios pagalbos, nors tai truko nuo palikimo, iki pasiėmimo. Dukra, kuri visur kitur jautėsi drąsiai (žaidimų kambariuose, pasilikdama su pirmą kartą matomais mūsų draugais ir pan), darželyje tik verkdavo: nevalgė, negėrė, nesiprašė į tualetą, nemiegojo, nežaidė. Namuose taip pat nustojo prašytis ant puoduko, tapo irzli, nepasitikinti. 

bandėme kalbėtis su auklėtoja, tačiau ji nuolat kaltino dėl visų bėdų mūsų vaiką arba mus pačius. Juokingiausias kaltinimas, kad mes patys ją per greitai palikome vieną darželyje. Iš tiesų auklėtoja pati jau pirmą dieną man liepė išeiti iš grupės pabuvus su vaiku vos 15 minučių. Tad nors pirmą dieną Rikantė noriai ėjo žaisti į grupę, tokio neadekvačiai greito palikimo su svetimu žmogumi, kuris nė nepriėjo jai prisistatyti, išsigando. Tapo beviltiška bandyti kažką keisti. Ji verkdavo jau pamačiusi darželį.

Labiausiai užkliuvo nemandagus, nekultūringas auklėtojos bendravimas. Jei ko nors paklausdavau, ji imdavo ant manęs šaukti. kai pasakiau pastabą, kad vaikus privaloma vesti į lauką pagal higienos normas, ji ėmė šaukti, jog tikrai neves, drąskyti akis net ir darželio vedėjai, nors jos pareigybės aprašyme yra nurodyta išvesti vaikus į lauką. Nesuprantu, kaip galima nevykdyti tiesioginių savo pareigų.

Laukas dar būtų gėlytės, jei stresuojančio vaiko auklėtoja nebūtų palikusi gulėti ant sofos ir verkti visą dieną. Nė kiek nehiperbolizuoju. Neva, vaikas ją stumia, taigi nenori. Normalu gal būtų nelįsti 10 minučių, bet ne kelias valandas. Kadangi Rikantė bijojo sėstis prie staliuko, įdėdavau jai vandens ir užkandžių į jos kuyprinėlę, tačiau uklėtoja nedarydavo išimties ir neleisdavo ja naudotis - geriau jai atrodė leisti vaikui dehidratuoti, likti alkanam. Ilgainiui tai ėmė atrodyti panašu į sveikatos, nervų gadinimą. Į jokias kalbas auklėtoja nesileisdavo, kalti likome mes, todėl nutarėme darželį pakeisti. 

Visas šias pastabas ir dar daugiau direktorei išsakiau. Taip pat ketinu sekti pokyčius šiame darželyje, nors mes jo nebelankysime - informuosiu ir savivaldybę apie pažeidimus. Toks mano pilietinis apsisprendimas dėl kitų vaikučių gerovės. 

Rikantę išleidome į darželį, kurį lanko pusseserė - Šilagėlę. Man šis darželis atrodė toks lyg standartinis valstybinis darželis - privatus darželis teikia tokias paslaugas, kurias normaliomis sąlygomis turėtume gauti valstybiniame. Vos gavę galimybę, pervesime Rikantę į sesės lauko darželį. Šilagėlėje vaikai į lauką vedami, tačiau šaltuoju periodu - palyginti trumpai, o Rikantė jau pirmą dieną darželyje būtent lauke jautėsi geriausiai. Be pirštinių mielai murkdosi sniege ir džiaugiasi visais lauko malonumais.

Tačiau jau Šilagėlėje gavome patarimų, kaip padėti valstybinio darželio traumuotam vaikui. Galbūt kompetettingų pedagogų patarimai padės ir kam nors iš jūsų. 

1. Naujo darželio nevadinti darželiu. Mes vadinome "Rūtos nameliu", nes toks jį lankančios pusseserės vardas.

2. Maistą auklėtojos slapta sudeda į vaikiuko atsineštą dėžutę, jei kol kas įprastai su vaikais valgyti jam nedrąsu. Iš savo dėžutės vaikas dažniausiai ir pavalgo, nes mano, kad tai yra iš namų atsineštas maistas.

3. Nepalikti vaiko darželyje vieno pirmąją dieną, o tuo labiau po traumuojančios patirties, adaptacija gali trukti ir dvi savaites ar ilgiau. Tokią adaptacijos praktiką turėjome ir Lauko darželyje, ir buvo viskas sėkmingai.

4. Auklėtojos neleidžia vaikui ilgai verkti, o stengiasi nukreipti jo dėmesį, paguosti, sudominti.

Toliau pasakosime apie adaptaciją Šilagėlėje ir, jei tik pavyks gauti informacijos, kaip sekasi kovoti už pokyčius buvusiame darželyje.