Vaikas "veda iš proto"? Psichologės patarimai

Vaikas "veda iš proto"? Psichologės patarimai

07. Feb 10:35 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Pasak vaikų ir šeimos psichologės Almos Želvienės (www.seimospsichologe.lt), kiekvienam, auginančiam vaikus, būna akimirkų, kurios kupinos nuoširdumo, džiaugsmo, lengvumo ir paprastumo, tačiau būna ir tokių, kurios kupinos iššūkių, pasimetimo ir daugelio kitų sunkių jausmų.

Ne kartą savo kabinete psichologė yra sutikusi tėvų, kurie sako nebežinantys ko imtis, nes jų mažylis savo elgesiu tarsi veda iš proto. Dažniausiai tėvams labai reikia atsitraukti, pažiūrėti į situaciją iš vaiko pozicijos, paieškoti kūrybiškų sprendimų ir juos išbandyti, nebijant klysti. 

"Kai namuose, tai dar nieko, bet kai tie cirkai prasideda viešose vietose...” – tai sakinys, kuriuo neretai dalijasi tėvai. Taip, jautriausi ir labiausiai pažeidžiami tėvai tampa vaiko pykčio, reikalavimų, įniršio priepuoliams ar kitoms emocinėms audroms, kurios ištinka svetimų žmonių akivaizdoje: parduotuvėje, kavinėje, mieste, autobuse, renginyje ar kitur, kur aplinkinių akys staiga nukrypsta jų speigiančio, rėkiančio, ant žemės parkritusio vaiko pusėn.

Užplūstanti gėda, baimė, kas bus, jei situacijos suvaldyti nepavyks, įtampą kurstančios mintys, kad aplinkiniai jus jau nuteisė kaip beviltiškiausius tėvus – tai tik dalis sunkumų, kuriuos tenka įveikti susidūrus su mažylio netinkamu elgesiu. Tačiau labai svarbu žinoti keletą dalykų, padėsiančių į panašias suituacijas pažvelgti šiek tiek paprasčiau.

Visiems tėveliams patariu paskaityti knygą Isabelle Filliotaz “Viską išbandžiau”, kuri labai praverčia ir man sunkiais momentais. Remiantis autorės mintimis, keletas patarimų kiekvienam:

Vienerių – trejų metų vaiko krizės gali ištikti dėl jo fiziologinės būsenos ir visai ne dėl to, jog jis nusprendė jus išvesti iš proto pačiu netinkamiausiu laiku. Vaikas gali jausti stresą dėl to, jog yra alkanas arba ištroškęs, dėl nuovargio, dėl to, kad jam karšta ar aplink per daug dirgiklių. Pašalinus stresą keliantį veiksnį, neretai dingsta ir nepageidaujamas elgesys.

Dažnai parduotuvėje vaikams yra nepaprastai daug stimulų, kurie tarsi perkrauna vaiko smegenis: daugybė spalvų, kvapų, šviesų, garsų. Kai vaikui tampa per sunku, o smegenims reikia atsikratyti susikaupusios įtampos, įvyksta “įniršio priepuolis”. Turėtume žinoti, jog tuo metu vaiko viduje vyksta tikra audra, kurios jis suvaldyti negali ir mes turime jam padėti. Tėvai gali apkabinti, švelniai ir tvirtai laikyti vaiką. 

20190207103712-19033.jpg

20150204092152-12437.jpg

Pasiruoškite išvykai iš anksto: pagalvokite, kokią užduotį galite vaikui duoti prekybos centre vaikštant kartu su jumis. Gal jis gali išrinkti obuolį ar apelsiną, įdėti jį į maišelį. Prisiminkite, jog mažas vaikas nepajėgus tikslų išlaikyti atmintyje ilgesnį laiką, tad nuolat vaikui priminkite, kuo jis gali prisidėti, paskatinkite ir padrąsinkite jį, pakomentuodami elgesį: “Matau tikrai raudoną obuolį, įdėjai jį į maišelį, puiku. Eikim prie apelsinų.” Tam reikia skirti laiko, negalėsime tiesiog bėgti, tikėdamiesi, kad vaikas tiesiog pabus šalia. Tačiau skirdami laiko vaikui, leisime jam jaustis naudingu ir apsaugosime nuo įtampos, nes nukreipsime jo dėmesį viena kryptimi: į obuolius ar į apelsinus. 

Jei žinote, jog vaikui gali būti sunku ir kylančios įtampos per daug, o gal vaikui, kaip kiekvienam mūsų pasitaiko, diena sudėtingesnė – neimkite jo į dar daugiau įtampą keliančias situacijas. 

Išlikite kiek įmanoma ramesni bent išoriškai, net jei viduje esate suirzę ar susigėdę. Jūs, priešingai, nei Jūsų mažylis, jau turite gebėjimų kontroliuoti savo emocijas. Prisiminkite, jog vaikas negali suprasti, kokius jausmus Jums kelia jo elgesys, jo tikslas nėra Jus supykdyti ar priversti jaustis nepatogiai kitų akivaizdoje. Kai vaikas niršta, Jūsų ramybė ypatingai svarbi – jei Jūs reaguosite piktai, kelsite balsą, vaikas tik dar labiau sutriks ir išsigąs, kas skatins dar stipresnę jo streso raišką. 

Jei vaikas rodo pirštu į kurį nors objektą parduotuvėje, neturime to suprasti, kaip reikalavimo šį daiktą turėti. Vaikas tiesiog atpažįsta, galbūt yra šį daiktą matęs, gal norėtų apžiūrėti. Vaikas sako “Noriu”, nes tai yra žodis, aprėpiantis viską: norą, ketinimą, prašymą, rodymą. Vaikui reikia būti išgirstam: galite pasikalbėti apie apie matomą objektą, pasikalbėti, padaryti tai smagia atrakcija. 

Žinokite, jog tai, ką išgyvena Jūsų vaikas ir Jūs, yra normalus, nors ir sudėtingas etapas. Reiks kantrybės, improvizacijų, laiko, tačiau įdėjus pastangų, tikrai džiaugsitės puikiais rezultatais.