Dažnai girdime tėvus sakant – mano vaikas perfekcionistas, jis viską daro tobulai. Beveik visais atvejais, tai sakoma su tam tikru pasididžiavimu balse. Kas yra tas perfekcionistas ir ar visada gerai juo būti?
Mes, tėvai, svajojame, kad mūsų vaikai užaugę būtų sėkmingi ir laimingi. Norime, kad jie daug pasiektų ir džiaugtųsi, kai gerai atlieka savo darbą. Nuo pat ankstyvo amžiaus moksle, sporte, muzikoje, dailėje, visur, ką jie beveiktų, mokome vaikus kelti aukštus tikslus ir puikiai atlikti vis naujas užduotis. Kuo vaikas yra gabesnis, tuo aukštesni lūkesčiai. O gabiam vaikui dažniausiai puikiai sekasi daugybė dalykų. Vaikas išmoksta tenkinti mūsų vis aukštesnius lūkesčius, nes nenori nuvilti, mūsų didžiavimąsi jų pasiekimais sutapatina su meile ir tampa priklausomas nuo tėvų įvertinimo. Didelę įtaką perfekcionizmo formavimui turi ir socialiniai tinklai, spauda, kur žvaigždžių, kitų žymių žmonių sėkmės ir pasiekimai pateikiami išpūstai, o klaidos ir nesėkmės neminimos.
Vaikai perfekcionistai gali gyvenime pasiekti labai daug, atlikdami naujas, sudėtingas užduotis, keldami sau vis aukštesnius tikslus ir nuo to užsidegdami veiklai dar labiau. Jei jie nebijo naujų veiklų ir adekvačiai priima nesėkmę ar klaidas, viskas puiku. Tačiau tai tampa rimtu barjeru gyvenimo pasiekimams, jei vaikas nepajėgia pajusti pasitenkinimo iš savo veiklos ir pasiekimų, nes nuolat kelia sau nerealistiškus tikslus, ir tiki, kad viską, ką daro, privalo atlikti tobulai. Tuomet net 9 iš sunkaus matematikos kontrolinio yra nesėkmė, nes perfekcionisto tikslas buvo 10, o visa kita - blogai. Pasiekę savo tikslą, nebesugeba pasidžiaugti pasiekimais, nes sumenkina tai sakydami, kad tiesiog pasisekė, ir jaudinasi, kad nesugebės pakartoti rezultato, išlaikyti pasiekto lygio.
Toks perfekcionizmas dažniausiai nepadeda vaikui pasiekti aukštumų, o turi priešingą efektą. Kadangi vaikas nesugeba toleruoti klaidų ir niekada nebūna patenkintas savo pasiekimais, jis išgyvena stresą visą laiką. Stresas neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatą: kelia įtampą, savinieką, baimes, miego, valgymo sutrikimus. Nesėkmės ir kritikos baimė stabdo bandyti naujus dalykus, vaikas tampa kritiškas, drovus arba piktas ir lengvai pasiduoda.
Toks vaikas sunkiai priima sprendimus, susidėlioja prioritetus, linkęs atidėlioti veiklą, vengia stresą keliančių situacijų ar sudėtingų užduočių. Jis praleidžia labai daug laiko net prie paprastų užduočių jas perdarydamas, tobulindamas ir tikrindamas ar niekur nesuklydo, taip ir nepasiekdamas juos tenkinančio rezultato, dažnai taip ir nebaigdamas užduoties. Bet kokį netobulumą ar nesėkmę jis priima kaip katastrofą ir sunkiai po to atsigauna. Vaikas perfekcionistas dažnai nepasitiki savimi, bet slepia savo skausmą, nes jaučiasi privalantis ir išoriškai atrodyti tobulas, todėl kenčia tyliai. Jis yra emociškai atsargus, palaiko distanciją socialiniuose santykiuose, kurie taip pat nesuteikia džiaugsmo. To rezultatas – vaikas tampa labai ribotas veikose arba perdega siekdamas būti išskirtinai sėkmingas visur, kuo beužsiimtų.
Kaip galime nukreipti vaiko perfekcionizmą pozityvia linkme?
· Atkreipkite dėmesį į savo lūkesčius vaikui. Ar nespaudžiate jo būti tobulu? Lūkesčiai turi būti aukšti, bet pagrįsti. Padėkite suprasti skirtumą tarp tobulai ir kokybiškai atlikto darbo.
· Džiaukitės vaiko pastangomis labiau, nei rezultatu. Tuo, kad jis domisi studijuojamu dalyku ir ruošiasi atsiskaitymui, kad jis yra malonus su kitais žmonėmis ir yra geras draugas. Priminkite, kad ne tik pasiekimai yra svarbu gyvenime. Mylėkite vaiką besąlygiškai ir nelyginkite su kitais vaikais.
· Pasakokite istorijas apie savo klaidas ir nesėkmes bei kaip iš jų išėjote. Pasakykite kaip jūs kažkada negavote darbo ar prastai išlaikėte egzaminą. Tai bus vaikui pavyzdys, kad tėvai nėra tobuli ir niekas nėra tobulas. Klaidų ir nesėkmių gyvenime būna, svarbu jas pamatyti ir ištaisyti, bei vėl bandyti iš naujo.
· Mokykite vaiką kaip susitvarkyti su nesėkme, nusivylimu, atstūmimu ar klaidomis. Priimkite visokias jo emocijas ir mokykite su jomis susitvarkyti. Čia gali padėti: pokalbis su draugu ar suaugusiu, kuriuo pasitiki, dienoraščio rašymas, pasivaikščiojimas, sportas ar emocijų išpiešimas. Skatinkite vaiką išbandyti skirtingus būdus ir rasti sau tinkamiausius.
· Mokykite vaiką pozityvių, palaikančių išsireiškimų, kad vietoj saviplakos jis išmoktų savęs priėmimo, situacijos analizės, ieškotų galimybių, išlaikytų pozityvumą. Perfekcionistai linkę į juoda – balta mąstymą. Jiems viskas yra gerai arba blogai. Padėkite vaikui pamatyti ir kitas spalvas. Galite kalbėti su savimi garsiai, parodydami vaikui, kad jūs priimate save harmoningai ir tuomet, kai suklystate. Pavyzdžiui galite pasakyti: „Užsiėmiau kitais reikalais ir sudeginau vakarienę. Einu paieškosiu, ką mes galėtumėme suvalgyti vietoje to.“ Čia svarbu ir intonacija.
· Skatinkite vaiką savikritiškus pareiškimus keisti pozityvesniais, palaikančiais pasakymais, pavyzdžiui: padariau geriausia, ką galėjau. Naudokite pozityvius išsireiškimus ir patys, kai padarote kažką ne taip ar suklystate. Pasijuokite iš savo klaidų. Vaikai geriausiai mokosi matydami pavyzdį.
· Vaikui svarbu suprasti, kad yra dalykai, kuriuos jis gali kontroliuoti, ir kurių negali. Vaikas negali kontroliuoti to, kokias užduotis gaus per atsiskaitymą, kaip žais kiti sporto komandos nariai, bet jis gali kontroliuoti savo pastangas ir požiūrį.
· Mokykite vaiką išsikelti sau realistiškus tikslus. Kalbėkite su vaiku apie tai, ką jis nori pasiekti. Jei vaiko tikslai reikalauja tobulumo, pakalbėkite apie perfekcionizmo pavojus atsižvelgdami į vaiko amžių ir padėkite suformuluoti realistiškus tikslus. Vyresniam vaikui galite pasakyti, kad perfekcionizmas daro mus pernelyg kritiškais sau ir kitiems, mes tampame nelaimingais ir bijančiais bandyti naujus dalykus, mums tampa sunku užbaigti užduotis, o kartu tai kelia įtampą visiems šeimos nariams. Jei vaikas mažas, galime vietoje žodžio perfekcionizmas naudoti paprastesnius žodžius, pavyzdžiui: labai gerai, tobulai, tik šauniai.
· Padėkite vaikui ugdyti sveiką savivoką. Raskite veiklų, kur vaikas galėtų atsiskleisti ir gerai jaustųsi toks, koks yra, nesvarbu, kokie jo pasiekimai. Tai gali būti savanorystės veikla, naujų dalykų mokymasis kartu. Kuo daugiau juokitės, žaiskite kartu. Tai padeda atsipalaiduoti ir apjungia šeimos narius.
· Padėkite vaikui pažvelgti į situaciją iš šono. Vaikai perfekcionistai linkę visur įžvelgti katastrofą. Klaidos ir nesėkmės matomos baisesnės, nei yra iš tikrųjų. Padėkite suprasti vaikui, kad viena klaida nereiškia nesėkmės, vienas nepasiektas rezultatas nereiškia, kad vaikas pats yra bevertis. Kalbėkite vaikui apie žymius žmones iš knygų ar filmų, kurie darė klaidas, bet vėl atsistojo ant kojų. Pavyzdžiui Tomas Edisonas tūkstantį kartų bandė, kol išrado lemputę. Kai jo paklausdavo, kaip jis jaučiasi padaręs tiek klaidų, jis atsakydavo: „dabar aš žinau tūkstantį būdų, kaip negalima sukurti lemputės“. Atkreipkite dėmesį, kokia pozityvi citata apie nesėkmes labiausiai patinka jūsų vaikui. Paskatinkite jį tai užsirašyti savo knygelėje ar priklijuokite magnetu prie šaldytuvo. Tai gali būti: „Tik tie, kas išdrįsta klysti, gali pasiekti aukštumų“ (R. Kenedy).
Vaikams perfekcionistams reikia mūsų, suaugusiųjų, pagalbos ir meilės. Turime siekti paversti perfekcionizmo tendencijas vertybe, kuria vaikas naudosis visą gyvenimą. Kai vaikas sugeba juoktis ir atsitiesti po nesėkmių, mes galime būti ramūs, kad nepaisant to, kokią veiklą gyvenime pasirinktų, jis mokės džiaugtis gyvenimu.
Profesionali porų ir tėvelių konsultantė Giedrė Skupienė
www.gyvenimoraktas.com
