Kartais apie skaudžius įvykius net nesusimąstom, kol jie nepaliečia mūsų.
Girdi baisias istorijas ir pagalvoji: "man jau taip neatsitiks" arba "jei taip atsitiktų man - neištverčiau". Bet žmogus yra stipri būtybė, kartais pakelia tai, ko, rodos, neįmanoma pakelt.
Noriu pasidalinti su Jumis savo skaudžia praeitim. Galbūt pagalvosite, kad tai, ką papasakosiu, yra per daug asmeniška ir viešinti to nebūtina. Galbūt... Bet pasakoju tai dėl to, kad tokių kaip aš yra labai daug, ir jos kartais nuleidžia rankas, o svarbiausia praranda viltį.
Noriu tokias moteris paguost, paragint, o svarbiausia tikėt, kad viskas bus gerai. Taigi...
Prieš 5 metus patyriau tai, ko nelinkėčiau nė vienai. Frazę "vaikai ateina tada, kai jiems laikas" buvau girdėjus ne sykį, bet noras būti mama ir turėt gražią šeimą buvo stipriau už viską. Tik deja, ne visada būna taip, kaip nori ir gražiausios svajonės dūžta į šipulius.
Tada teko smarkiai savim nusivilt. Keikiau save, buvusį vyrą, kitus, gamtą, žodžiu, viską ir visus aplinkui. Negalėjau suprast, kodėl taip laukiančiai būsimai mamai netenka džiaugtis vaikučių gimimu.
Kai, rodos, labai nori, lauki ir esi pasiruošus būti mama, o tau taip ir nelemta to stebuklo sulaukti...
Nesivystantis nėštumas...persileidimas...nusivylimas...nežmoniškas skausmas dėl netekties...milijonas klausimų: kodėl? už ką? Kaip? Ir nė vieno paprasčiausio atsakymo....ui, buvo išties sunku...o tuomet kitos moterys (net negaliu tokias pavadint mamomis) pasigimdo ir nužudo bejėgį kūdikėlį.
Protu nesuvokiama, kaip galima taip padaryti. Visa tai buvo skaudu, bet neatėmė vilties vis dar būti mama...
Ir vėl nėštumas....ir vėl persileidimas...tada viena mintys galvoje - nebėr prasmės gyvent...sunku net aprašyt, kaip tada jaučiausi....bet dabar ne apie tai...
Praėjus nemažam laiko tarpui pasikeitė viskas, o ir aš pati...nauja gyvenimo meilė, naujas džiaugsmas, naujos permainos, daug laimės ir netikėtai džiugi žinia, kad po mano širdim plaka dar viena maža širdutė.
Tą minutę net neabejojau, kad šį sykį bus VISKAS GERAI :) kitaip ir būti negalėjo. Taip ir nutiko - mano mylimai dukrytei jau 9,5 mėnesio, aš pagaliau esu be galo laiminga mama, turiu gražią šeimą ir žinau, kad šiame gyvenime viskam savo laikas...
ir mano princesė pasirinko tą laiką patį.
Tai štai tokia mano istorija, galbūt nieko ypatingo, nes taip nutinka daugeliui moterų (deja). Tik žinot, mano mielosios, nereikia keikt gyvenimo ar savęs dėl nesėkmių, tereikia tikėt, kad viskas bus gerai.
Jei kažko labai norite ir laukiate, tai būtinai sulauksit.
Sėkmės Jums.
Labai simpatiski vaikiukai!
grazi foto,abu mieli leliai😀
kokie meiluciai 😀
simpatulkos😀
tau atlygino uz visas kancias kurais tu patyrei,sekmes jums
BUKITE LAIMINGI 😀
nuostabi dukrele 😀
jaudinantis pasakojimas,apsiverkiau,nes viskas patirta,išgyventa,džiaugiuosi,kad dabar turi savo princesę Emiliją😀būkit laimingi🌷
žinau, ką tai reiškia, todėl puikiai suprantu autorę. svarbiausia - tikėjimas 😀
Smagu, kad vistik stebuklelis atejo i tavo gyvenima. Bukite sveikutes ir laimingos 😀
kaip mano sesei daktarai pasake kad negales turet vaiku o eme ir pastojo.😀
labai sugraudino pasakojimas,svarbu pabaiga laiminga,sveikateles jum😉
aukit sveikos ir laimingos😀 skaudi istorija, svarbu juk turit maza princesyte😉
Šaunuolė, kad nenuleidai rankų, vis tikėjai ir laukei... 🌷 😉 Dabar turi labai gražią dukrytę 😀 🌷 Linkiu jums kuo didžiausios sekmės gyvenime 😀 Ir dar kada, mažajai panelytei parnešti broliuką ar sesutę 😃 😉
Smagu,kad susilaukei tokios nuostabios dukrytės.Būna visko.Vienai draugei gyd.sakė,kad niekada negalės turėt vaikų,bet po kažkurio ilgesnio laiko pastojo.
labai dziaugiuosi uz tave,kad galu gale sulaukei savo mazo angeliuko 😀 mes tik pusmeti dareme,ir man jau buvo nervai pakrike ,kad nebesusilauksime...
Šaunuolė, jog atsitiesiai irpatikėjai savimi ir likimu 😀 džiugu, kad turi nuostabią mažylę ir esi laiminga 😉
aciu mielosios, buvo tarpas kai negalejau ziuret i nescias moterys, nes pati bijojau kad niekad nesulausksiu to laiko, bet viltis ir tikejimas nugali viska, dziaugiuosi dabar kad turiu nuostabia princese ir zinau kad ji tures tikrai broliuka o gal net ir sesyte 😉 🌷 skiriau si pasakojima tokiom kaip kadaise buvau as , nes reik tiket kad viskas bus gerai 🌷 ir kai maziausia to tikesies kudikelis pasibels i tavo namus 😀
Violeta isivaizduoju kiek teko iskenteti ,kai skaiciau net siurpuliukai po kuna lakste. 😥 mano draugei irgi jau5metus nekaip negali turet vaikelio,prarado 5men.dabar negali pastoti...sunku ...☹ matau kaip ji ziuri i mano dukryte su asarom(liudesiu).ir isivaizduoju kaip ji jau greiciau nori angeliuko...SEKMES JUM GRAZI SEIMYNELE 😘)
Tikrai, jei lemta, tai lemta. Labai,labai panasia savo istorija ir as pasakojau. Nenusiminkit, jei patyrete n tu nesvystanciu...nepraraskit vilties...nekaltinkim, nei saves, nei aplinkiniu, nei likimo...o dziaukimes gyvenimu, kai busim laimingi, linksmi, tuomet tikrai vaikiukas nores ateiti i si pasauli. as ta isgyvenau ir atsakingai galiu patarti....dabar turiu toki angeleli, kurio net pati sau pavydziu.