Tuoj įvyks stebuklas, kuris pakeis mano gyvenimą

Antradienio rytas. Visi dar miega. Vyras irgi, nes atostogauja. Aš kaip visada atsikėliau pirma, už lango dar tamsu ir labai šalta. Pilvelio gyventojas jau irgi pabudo, sako „Labas rytas“. Geras jausmas, kai jauti, labai mėgstame mes rytais pasišnekėti. Nuostabus jausmas...

Nerimą kėlė vaikučio sveikatėlė

Kaip ir kiekviena rytą, patikrinu visas naujienas „Mamyčių klube“, paskaitau, kas naujo ir einu tada gaminti pusryčių. Netrukus pabunda ir vyras. Prie pusryčių stalo aptariame visos dienos planus.

Šiandien gera nuotaika, nes rytoj – fotosesija. Vis galvojame, ką pasiimti, kaip ten bus viskas – geras jausmas. Tačiau įvyksta visai netikėtas dalykas, kuris apverčia visus planus aukštyn kojomis.

Vakare atsiguliau miegoti gana anksti, nes kažkaip labai pavargusi jaučiausi ir skaudėjo galvą. Mano mažasis pilvelio gyventojas niekaip negalėjo užmigt – vis judėjo ir judėjo, tarsi kas ne taip būtų.

Šiaip ne taip 11 vakaro užmigau, bet pabudau 2 nakties ir tiesiai į tualetą: labai bloga pasidarė ir vos vos spėjau nubėgti. Ir taip kankinausi visą naktį kas 15-30 minučių ir net iki kitos dienos vakaro. Ryte dar kažkaip galvojau, kad jau gerėja ir dar šiek tiek palaukus eisiu ruoštis fotosesijai, bet...10 valanda; 11, 12 valanda – jokio pagerėjimo. Tas pats lakstymas į tualetą kas 20 min.

Fotosesija juk 14 valandą, tad teko skambinti ir atidėti kitai savaitei. Fotografė – labai miela moteriškė ir mane suprato...

13, 14 valanda – man dar tas pats ir jokio pagerėjimo. Jau viskas skauda nuo to tampymo, bet dar kenčiu. Nueinu pagulėti ir, jei nepagerės, vakare reiks gydytoją kviesti, nes jau ir temperatūra pakilo iki 37,8. Svarbiausia, man nerimą kelia vaikučio sveikatėlė. Neduok dieve, kad jam nieko neatsitiktų, nes labai neramus.

Bet štai jau nuo 17 valandos šioks toks pagerėjimas, temperatūra nebekyla, tik galvos skausmas nežmoniškas – bet čia dėl to, kad nemiegojus beveik visai. O 20 valandą jau ir porą šaukštų košytės galėjau suvalgyti, nuėjau miegoti. Šiek tiek ne kaip jaučiausi, bet nors nepykino.

Net nesupratau, kas man buvo atsitikę, atrodo, juk viskas gerai buvo, gerai jaučiausi ir še tau. Bet gerai, kad viskas gerai baigėsi...

Jausmas nepakartojamas, kurio tikrai niekas nepakeis

Šiandien jau ketvirtadienis – pagalvoju, laikas nepastebimai pralėkė, vėl savaitės pabaiga, o kitą savaitę jau šventės. Puiku. Šiandien aš geriau jaučiuosi ir nutariau šiek tiek apsitvarkyti namuose, perstatysime su vyru baldus, pastatysime jau lovytę į vietą.

Dar keista vis, kažkaip ir suprantu, ir nelabai , kad jau tuoj mūsų šeima padidės. Bet apskritai jausmas nepakartojamas ir tikrai niekas nepakeis man jo – net nežinau, kaip tai apibūdinti, bet tiesiog jaučiuosi kaip pasakoje ir, atrodo, kad tuoj įvyks stebuklas, kuris pakeis mano gyvenimą ir mes visi būsim labai labai laimingi kartu.

Viso to aš norėčiau kiekvienai šeimai palinkėti – juk svarbiausia, kad visi būtų kartu, sveiki ir laimingi, o visa kita yra tik materialiniai dalykai, kurie yra pasiekiami, užgyvenami ir nuperkami. Juk pagrindinių dalykų kaip laimės, sveikatos ir buvimo kartu tikrai nenupirksi už jokius pinigus.

Gero, jaukaus bei šilto savaitgalio visiems!

Eglė Jadeškienė