Tolerancijos namelis

Gavę namų darbų pagaminti namelį Tolerancijos miesteliui, pasiraitojome kartu su Hektoru rankoves ir kibome į darbus. Kai leidžiame laiką kartu (mokomės, žaidžiame, gaminame valgyti ir kt.), mes labai daug kalbamės ir diskutuojame su trimečiu visokiausiomis temomis. Jam labai patinka vykdyti visokias užduotėles, „meninti“ kaip jis dažnai sako.

Papasakojau apie užduotėlę ir jam iškart kilo daug klausimų apie toleranciją. –Mama, kas gi yra tolerancija? Supratau, kad bus gan ilgas pokalbis, nes nėra paprasta paaiškinti trimečiui apie toleranciją. Apsišarvavau kantrybe, nes žinau, kad kils daugybė klausimų, ėmiau aiškinti kas yra tolerancija.

-Tolerancija, Hektorai, yra pakantumas - kitų žmonių, vaikų įsitikinimams (religijai), elgesiui, papročiams, įpročiams, pomėgiams. Mes turime žmones priimti tokius, kokie jie yra, juk negali visi būti vienodi, taip gyventi būtų nuobodu. Negalima tyčiotis, juoktis iš kitų dėl išvaizdos, įpročių, elgesio, tikėjimo. Visi mes esame skirtingi, tad turime mokytis gyventi kartu priimdami vieni kitus tokius, kokie esame. Tai vadinama tolerancija. Juk nepradėsi nedraugauti su savo draugais vien todėl, kad jie nemėgsta skaityti, kad skiriasi odos spalva ar išpažįsta kitą religiją.

– Ne, atsako Hektoras.

Kad jam dar aiškiau taptų sakau:

-Mes toleruojame, kad tau labai patinka rengtis įvairiais kostiumais (dievina vaidmenų žaidimus). Įsivaizduok, kad vieną dieną, mes nustotume toleruoti ir pradėtume tau drausti persirenginėti, gal pasijuoktume. Juk tau nepatiktų ir tau būtų labai skaudu.

–Tikrai būtų, - atsako kiek pagalvojęs.

Tad kibome gaminti namelį toliau besišnekučiuodami.

Nameliui prireikė:

• kartono (geriausia dėžės);
• liniuotės;
• karštų klijų;
• specialaus peiliuko pjaustymui ir žirklių;
• lipalo, guašo ir manų kruopų (dažų masei);
• plėvelės (mes naudojome įmautes) langams;
• girliandos (šviesos instaliacijai).

Ant išlankstytos kartoninės dėžės liniuotės pagalba nupiešiau namelį, langus. Mažasis langus išpjaustyti patikėjo man, nes peiliukas labai aštrus, žirklėmis mažasis padėjo iškirpti namelį. Tada karštais klijais jį suklijavome. Užmaišiau dažų masę ir Hektoras nudažė namelį pats.

Kol namelis džiuvo, iš veltinio kirpome čerpes. Veltinis, neklaužada, niekaip nepasidavė mažosioms rankelėms, tad teko man pabaigti kirpti. Kai namelis išdžiuvo, suklijavome stogą, įklijavome langus ir girliandą. Priklijavome dugnelį ir papuošėme namelį. Iškart patikrinome kaip smagiai šviečia tamsoje.

Padirbėjus klausiu Hektoro ar jis supranta kodėl gaminame tolerancijos namelį. – Visi nameliai bus skirtingi, bet jie vistiek gražiai draugaus kartu.  Supratau, kad mano vaikas tikrai suprato šio vakaro pokalbio esmę.