Sveikos ,mielosios mamytės.
aww,pirmiausia noriu visas pasveikinti su pavasariu.:)tad išlikite visada grazios,laimingos mamytės.
O dabar noriu pakalbėti ,tiksliau pasigirti ,tuo pačiu ir pasidžiaugti,jog mano dukrytė daro ant "puoduko".:)
Pripažinsiu nebuvo lengva ,buvo visko:(!
Atsimenu, tą dieną, kai ją pirmą kartą pasodinau ant puoduko- ji pradėjo iš karto verkti buvo lyg išsigandusi. Aš jos neverčiau per prievartą sedėti ant puoduko- dukrytė veržiasi nuo jo nulipti. Tada aš ją paėmiau ir pasisodinau ant kelių. Tačiau nenunešiau ją į kitą patalpą, priešingai sėdėjome toje pačioje vietoje ir šalia mūsų (toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo iš pradžių padėtas ir ant jo bandyta pasodinti)buvo puodukas. Tada pradėjau jai aiškinti: “Nebijok, tai tik puodukas- ant kurio reikia daryti “sysių”. Pažiūrėk, jis juk yra visai gražus ir nieko tau blogo nepadarys. BET JAI JIS VISAI NEPATIKO.
Tačiau nenuleidau rankų.Leidau jai su juo susipažinti .Jį paliesti,apžiūrėti iš visų pusių.Dukrytė pradėjo atidžiai apžiūrinėti puoduką, nuslinko nuo mano kelių ir pradėjo žaisti su puoduku: vartė puoduką ant žemės, čiupinėjo ir apžiūrinėjo puoduką iš visų pusių. Praėjus penkiom minutėms, ji jau nebejautė jokios baimės puodukui.
TAČIAU ,MŪSŲ SUSIDRAUGAVIMAS UŽTRUKO BEVEIK 3MĖNESIUS..NEBUVO LENGVA:(
Nuo praeito sekmadienio mergaitė pradėjo pati sėstis ant puoduko ,be jokių ašarų,didelių baimių.Labai nustebau,labai net..ir sėkmingai atlaikėmė beveik jau visą savaitę.Dukrytei labai patinka naujasis draugas.Už tėvelių pagyrimus ,nuo dukrytės veido nedingsta šypsena,o laimingi ir tėveliai...:)*
dar mums padejo tas ,kad godyte pati issirinko naktipuodi,o kur buvom gave dovanu jai visai nepatiko😀)
❤nu godytei ir sunku buvo perlauzt save ,net trusikelius bijo nesioti☹bet visai aiskindavau ,jog mamyte nesioja trusikelius ,parodydavau dar kokius ,tai ir ji uzsinorejo isbandyti😀)nu juoko buvo ,ir nervu😃D