Lapkričio 3 diena kalendoriuose žymima kaip šv. Huberto diena, taigi šiandien mes švenčiame sūnelio Huberto vardines. Vardas Hubertas kilęs iš senovės vokiečių, reiškiantis žymus savo dvasia. Toks ir yra mano Hubertas – be galo jaukus, mielas, skleidžiantis ypatingą savo vidinę ramybę ir šilumą.
Mane sūnelio vardas žavi aštrių ir sunkių raidžių sąskambiu. Mažam jaukiam mažyliui vardas ,rodos, suteikia jėgos ir vyriškumo.
Hubertui vardą sugalvojau pati ir akimirksniu gavau šeimos vyrų pritarimą. Vyresnėliui broliui tuomet buvo 3 metai ir jis puikiai prisiminė, paprastai jis dešimtis kartų vis tikslinasi: "koks to berniuko vardas?". Taip pat mokėjo gerai vardą ištarti, kirčiuoti, pataiso kitus jei pirmąją vardo raidelę taria su "G". Prisipažinsiu, kitiems vardas nelabai patiko... Daugelis bandė atkalbėt, pateikė keistas asociacijas. Bet mes tvirtai žinojome mūsų Paslaptis tai - mažytis, mieliausias, švytintis, jaukutis, nuostabiausias mūsų Hubertas. Šiandien mažylį dažnai pavadiname ir kitaip:
Huberčiukas
Hubertėlis
Hubertukas
Hubčius
Hubčis
Hubutis
Hubytis
Hubė
Hubis
Bubis
Huba-buba
Broliukas
Šv. Hubertas buvo medžioklės globėjas ir šią dieną minima medžioklės diena. Nors su miško žvėrimis ir šautuvais nieko bendro mes neturime, bet medžioklė man ne naujiena. Aš kas dieną tykau naujų savo Huberto pasiekimų ir pasitelkusi fotoaparatą juos bandau sumedžioti.
Ačiū mamytės 😀
Su vakarykštėm vardinėm jūsų mielutį 😉 🤗
Oho, juk tikrai Hubertuko vardinės! Sveikinam vardinuką! 😀 Vardas tikrai skamba vyriškai ir galingai 😀 Foto - nuostabios!!!
Sveika. Na superingai jūs čia, o kaip atrodote visi gražiai 😀 Labiausiai patiko Huba-buba 😀