O buvo gyvenime akimirka, kai širdyje jaučiausi viena, netgi vieniša, gal net nereikalinga? Buvo gyvenime akimirka, kai reikėjo ieškoti prasmės. Kas tai? Dairiausi aplink ir ieškojau. Kaip - nepamenu, bet prisimenu širdies blaškymąsi, kelio posūkius. Aiškiai prisimenu kažko nebuvimą ir tą milžinišką norą pilnatvės.
Grantas vis mokosi negraužti kojų. Man ir vaikams. Sako, kai daro kažką negero reikia surikti. Oooo, rėkti aš moku. Bet turbūt taip dažnai tą darau, kad ir Grantui tai nerūpi. Vaikai jau senai nebekrūpteli. Dar daugiau, Markas irgi mėgėjas pašūkauti, o Hubertukas vis garsiau ima skiemenuoti. TV transliuoja muzikinį projektą ir mudu su Hubertu šokame vidurį baltos dienos. Dar kartais šūktelime ant Granto...
Vienam žmogui plaka širdis
Spurda žuvis kitame
Nepajuntu kaip mėgaujuosi dūkimo atomazga. Hubertėlis stipriai apsivijęs, pieno rijimo garsus iškeitė į tylų alsavimą. Švelniausia miego giesmė... ramybė sklinda ir iš Granto guolio. Išnyksta posūkiai ir ieškojimai. Nebelieka žodžių kažkoks, lieka tik dideli norai, svajonės, aiškūs siekiai, neapsakomi laimės proveržiai. MEILĖ. RAMYBĖ. Atradimai. Glaudi. Suspaudi. Atsitrauki. Užsimerki. Nori pravirkti. Nepravirksti. Sulaikai kvėpavimą. Įkvėpi. Prisipildai gyvybę. Nebyliai sušunki. Be juoko isteriškai nusijuoki. Dar kartą spusteli. Dar kartą suvirpi. Dar ir dar kartą nori apsiverkti. Dar ir dar kartą perbrauki per švelniausią skruostą. Gyvenimo prasmės toli ieškoti nereikia. Vieni kaip tik šiuo momentu ją nešiojasi po širdimi, aš – ją veduosi už rankų.
Ir tavo sode nusileis margaspalvis drugys
Moters prigimtis, reikia to kažko, tos pilnatvės (na gal ne visom) - tikrai smagu skaityti, kaip knygos puslapį 😉 tikrai galėtum rašyti ! Ypatingai tokie skaitiniai tiktų mamytėms ir toms, kurios pirmą kartą (ar nebūtinai) laukias,.yra pasimetę, nes tikrai įkvepi motiniškumą .
Realybėje aš ir pamesti vaikus moku (pvz laisvės al...) ir rėkiu. DAUG 😀)
Niekaip neįsivaizduoju tavęs rėkiančios 😀)) Švelnumas ir jautrumas tu man po tokių jautrių rašinių...
Tiesą sakant be tavo "specialybės" mama, tikrosios ir nežinau, bet spėju, kad rašytoja. O jei ne, tuomet stalčiuje ar kur nors kompiuterio kamputyje tikrai guli keli vertingi rankraščiai. Tu talentas! 😉 VAIKAI tavo nuostabūs! 😀
Aš ją veduosi už rankų - vienoje Hubertas, kitoje Markas. Abudu mano iki širdies gelmių VAIKAI ir PEASMė
Mano blogai prasidėjo su užsimezgusia Markučio gyvybe pilvukyje. Ar taip pat jautriai galima paskaitinėti... Man atrodo Hubertėlis visų mano "išsiliejimų" gauna per mažai 😀
Tokius pačius jausmus išgyvenai ir su pirmuoju vaiku? Ar tas jautrumas gimė tik Hubertėliui?
Kaip šilta... 😀