Beveik penkerių Markas yra tas ypač spalvingo charakterio žmogutis padėjęs man iškelti šimtus tūkstančių klausimų ir privertęs į juos ieškoti geriausių atsakymų.
Kodėl svarbu ilgai maitinti mamos pienuku?
Kodėl nereikia antibiotikų?
Kiek sluoksnių drabužėlių reikia rengti einant į lauką?
Kodėl pavojingos atviros rozečių skylutės?
Kodėl nemoka užmigti pats?
Ne visada tie atsakymai buvo rasti, ne visada pasinaudojau geriausiais patarimais. Ir tada dar ir dar kartą kilo klausimai kodėl taip?
Nepastebėjau kaip mano mažas Ežytis, mano kūdikėlis, užaugo. Rodos, buvau užsiėmusi atsakymų radimu...
Tikėjau , kad sulauksiu tavęs šiam gyvenime.
Pavasarį pajutau, kad kvėpuojame kartu: aš ir mano maža Paslaptis. Hubertą pasitikome ypatingai ramiai. Šiandien aš tiesiog žinau, kad ilgai maitinsiu pati, kad nelengvą vaikučiui nuo mamos atsiskirti, net trumpam miegeliui, o taip viliojančioms rozečių skylutėms yra saugūs dangteliai. Tiesiog turiu daugiau laiko apsikabinimams ir nuolatiniams kartojimams koks tu nepaprastai jaukus.
Pro stogo langą svajingai leidžiasi snaigės. Ir net jei žemėje jos virsta bala – aš to nematau. Gal kažką pražiūriu ir savo berniukų augimo šuoliuose. Pastebiu gražius dalykus ir smulkmenas prilyginu žygdarbiams. Ir jei žiūrėtų kas dabar į mus paslapčia smagiai nusijuoktų. Kur ta vaikų auginimo idilė? Kur viską žinanti ir spėjanti mama? Kur patys geriausi vaikai?
Gal ir gerai, kad tik pati regiu savo širdį. Ir be aplinkinių žvilgsnių galiu mažyliams ją padalinti. Gal ir gerai, kad vaikai būna atlaidūs. Gal ir gerai, kad šimtus kartų per dieną juos apkabinu, pakedenu plaukus, pasigrožiu, ir siunčiu švelniausius sapnus... net jei kartais tik pati regiu savo širdį.
Pro prasivėrusias vaikų kambario duris žengia Markas už rankos vesdamas savo brolį. Pasididžiavimo šypsena. Krykštavimo palydimas netvirtas žingsnelis. Sugaunu tą akimirką ir užrakinu.
Dangus ir Žėmė.
Snaigių šokis ir Lietus
Pienas ir Šokoladas
Ramybė ir Veržlumas
Jausmai ir Protas
Meilė ir Meilė
Visada būkite patys geriausi draugai.
Taip mūsų 84 cm ir 13,5kg Žmogutis nužingsniavo užpūsti mažojo 11 gimtadienio žvakutės.
“Tikėjau , kad sulauksiu tavęs šiam gyvenime,
Jog be tavęs įsivaizduoti negaliu , nes mano kalėdų stebuklas tai tu”.
http://www.mamosraso.blogspot.com/search/label/50 mamos jausmų atspalvių
Ir mano širdies kerteėse tos mintys tūno. kartais naujoms reikia palaisvinti vietos. gera jei tai kažkam reikalinga, sava ir įdomu
http://www.mamosraso.blogspot.com/search/label/50 mamos jausmų atspalvių
Visada labai laukiu tavo straipsnių, atrodo taip gera pasidaro, šiurpuliukai nusiridena kūnu, tarsi, tu iš kažkur žinai mano širdies kertelėje sėdinčias ir savo laiko laukiančias mintis. Paskaičius, susimąstau ir pradedu vertinti, net vaiko zyzimus, naktinius pabudinėjimus, norint mamos šilumos, juk laikas bėga, net ne bėga, o skrieja. Ačiū už įkvėpimą visame kame!
Ką čia bepasakysi: tikri auksarankiai! 😀 Fainai būtų tokios sūpynės prie namų...
Oj ne. Visai nesupykau. Is tiesu jis dickis. Broli tuoj pasivys. Bet vaikai buna skirtingi. O jusu vaikutis tikiu yra tiesiog kitokio sudejimo.nurimkit
Na as tikrai nenorejau isvadinti mazylio storu ar panasiai. Kaip tik as del savojo pastoviai nerimauju kad galbut per mazai sveria, per mazai valgo... zodziu tikrai cia nenorejau yzeisti
Aha, patys. Apie supynes čia 😀
Šaunios sūpynės iš padangos! Patys pasigaminote?
Suuuuper! Gražus tas 11 skaičius 😀
Aš su Hubertėliu visai skaičių neakcentuoju 😉 Palyginot, taip išeina, kad tikrai dičkis. bet koks dičkis, toks ir šaunus, dvigubai jaukesnis 😉 širdukas 😀
Ačiū už gražius pastebėjimus
Sulaukėm jūsų rašinėlio apie 11 mėnesį - valioooooo 🤣, jūs nuostabūs.Aukit sveiki ir dideli 😉😉
Jus manes negazdinkit tokiais skaiciais maniskis dabar sveria 11kg Mazutis kudutis bet daktarai ramina kad viskas ok
Mano pipiras 11 mėn būdamas svėrė 13 kg, o ūgis buvo 82 cm 😀 Maniau kad labai didelis 😃
Koks jis didelis vyrukas ir ugiu ir svoriu lenkia mano jaunely kuriam dabar 1.8 m