Sunkumai su vyresnėle, gimus broliukui - tipinė situacija: pataria psichologė

Jei turite klausimų vaikų kineziterapeutei, psichologei, akušerei ir žindymo specialistei - rašykite: www.mamyciuklubas.lt/klausimai-atsakymai/ arba redakcija@mamyciuklubas.lt 

"Auginam 5 metukų dukrą. Gimus broliukui, pasidarė labai sunku susikalbėti su vyresniąja. Tiksliau pasakius, ji neklauso, ką mes sakome. Gali n kartų sakyti, kad „padaryk tą ar tą“, o rezultatas tas pats. Jei rengiasi, tai trunka valandą, jei valgo - dvi valandas. Jei kažko neleidi ar neduodi, užeina pykčio banga, ji tampa labai priešiška. Gražiuoju susitarti nepavyksta. Ji sugeba taip išvesti mane iš kantrybės, kad arba verkiam kartu, arba pliaukšteliu per užpakalį. Žinau, kad tai ne išeitis. Tačiau ką daryti?" Silvija

Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė:

Sveiki, Silvija,

Suprantu, kad auginti du mažučius vaikus nelengva, mamos ir tėčiai šiuo laikotarpiu dažnai patiria įvairiaspalvių emocijų pliūpsnius ir ne visada tik teigiamus. Rašote, jog sunkumai su vyresnėle prasidėjo gimus broliukui, parastai, tai tipiška situacija šeimoje atsiradus naujam mažyliui. Juk dukrelei didelis išbandymas susidoroti su sumažėjusiu dėmesiu bei pavydo jausmu broliui. Anksčiau visas tėvelių dėmesys ir rūpestis buvo skirtas tik jai, o dabar tenka dalintis. Dukrelė kokiu būdu sugeba tokiu ir protestuoja – gauna dėmesio vesdama jus iš kantrybės. 

Turite įsisąmoninti, kad jūs esate mama, kurios vaikai turi klausyti. Verkti kartu dėl mergaitės nepaklusimo nedera – tai kuri kurią ramins. Tėvai turi prisiimti atsakomybę už santykių su vaiku sunkumus. Jei dukrelė pajus galią jus pravirkdyti, jūs nebebūsite jai autoritetas. Taigi susiplanuokite rimtus bendravimo su dukrele pokyčius. Visų pirma, nepamirškite, kad ji nėra piktybiškai prieš jus nusiteikusi, ji tik stengiasi spęsti jai iškilusius sunkumus. 

Antra, pabandykite susigrąžinti vidinę stiprybę ir supratimą, kad jūs stengiatės vaikus auklėti teisingai ir vaikai privalo jūsų klausyti. Toliau sau susidėliokite svarbius akcentus, ką turite pakeisti jūsų bendravime bei dukrelės auklėjime. Atkreipsiu dėmesį į tuos sunkumus, kuriuos paminėjote. Rašote, jog ji „neklauso, ką mes sakome. Gali kartoti n kartų“. Tai  kodėl kartojate tuos pačius bendravimo modelius, kurie neveikia? Sakyti vaikui tą patį daugiau nei du kartus neverta, taip jie tik išmoksta mūsų negirdėti. Jūsų dukrelė taip pat tai išmoko.

Jei norime, kad mūsų atžala mus išgirstų, prieiname prie vaiko, pasilenkiame į jo akių lygį ir pasakome, ko norime. Turėtų suveikti iš pirmo karto. Jei nesuveikė, pakartojame tą patį, tik šalia palaukiame, kol ims daryti tai, ko paprašėme. O mes mamytės neretai šūkaliojame vaikams prašymus iš toli ir jie retokai suveikia, nes nėra kontakto, kuris įpareigotų. 

Kad vaikai nesinaudotų mūsų bejėgiškumu ir neleistų sau dvi valandas valgyti, vieną - rengtis, geriausia leisti jiems pajusti natūralias tokio elgesio pasekmes. Jei nepavalgai per pusvalandį – lėkštė paimama. Ir valgyti vaikas turi gauti tik tada, kai šeima sės valgyti kitą kartą. Jei nesirengia, tai neinate, kur buvote suplanavę, paliekate vaiką namuose (aišku, ne vieną), jei tikrai skubate - aprengiate pati ir pan. Rašote, kad jei dukrelė kažko negauna,  labai supyksta. Leiskite pykti, juk tai natūrali žmogaus emocija, kai negauna to, ko nori. Tik pamokykite pykti neutralioje aplinkoje, pvz., kitame kambaryje. Svarbiausia jos pykčio metu pati išlikite kuo ramesnė. 

Skirkite dukrelei individualaus laiko, užteks ir iki pusvalandžio per dieną. Kažką, kas jai smagu, nuveikite tik dviese, dažnai kartokite, kad ją mylite, pastebėkite jos pastangas elgtis gerai, kasdienybėje įveskite aiškias taisykles ir pamatysite, kaip santykiai tarp jūsų ims taisytis.

Stiprybės, kantrybės ir daugiau pasitikėjimo.