Skiepyti ar leisti natūraliai persirgti

Dalis tėvelių tikina, kad tegul vaikutis pats natūraliai perserga, tačiau, anot specialistų, skiepas yra pats natūraliausias būdas įgyti apsaugą be ligos.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Skiepų kabineto gydytoja pediatrė Jolanta Dieninienė pateiks pilną vaiko profilaktinių skiepų kalendorių ir papasakos, kuo skiepai yra naudingi.

Štai patvirtintas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius:

1.Sutrumpinimai:

BCG – tuberkuliozės vakcina;

HB – hepatito B vakcina,

DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina,

Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina,

Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina,

IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina,

MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

2.HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.

3.12 metų amžiaus vaikai HB vakcina skiepijami 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėnesio – HB2; po 6 mėnesių – HB3. 12 metų vaikams HB** vakcina skiriama, jei jie neskiepyti kūdikystėje. MMR vakcina skiriama su pirmąja HB vakcinos doze.

4.12 metų vaikams MMR*** skiriama, jei jie neskiepyti 6–7 metų amžiuje.

5.Skiepijimai atliekami pagal vaisto charakteristikos santrauką.

6.Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Skiepų kalendoriaus pakeitimai

Skiepų kalendorius Lietuvoje kaip ir kitose šalyse yra keičiamas. Paskutinis pakeitimas buvo šiek tiek daugiau nei prieš metus – buvo pradėti skiepyti 6 metų vaikai nuo kokliušo (vakcina nuo difterijos, stabliges, kokliušo ir poliomielito).

Iki to pakeitimo šio amžiaus vaikams buvo skiepas tik nuo stabligės, difterijos ir poliomielito. Būdavo nemažai susirgimų kokliušu paaugliu tarpe.

Prieš trejus metus kūdikiai pradėti skiepyti neląstelinio (arba taip vadinama išvalyta) kokliušo vakcina. Atrodo, lyg ir nelabai dideli pakeitimai, bet finansiškai tai buvo žymūs pakeitimai.

Dėl nacionalinio skiepų kalendoriaus keitimo yra sudaryta komisija, kuri derina galimybes įtraukti vieną ar kitą naują vakciną.

Ar yra buvę atvejų, kai tėvai visiškai atsisako skiepyti vaikus?

Tokių tėvų nėra daug, tačiau susidurti tenka. Jų motyvas dažnai būna toks: skiepai susilpnins kūdikio organizmą, sutrikdys vystymąsi, ligos, nuo kurių skiepijama, nebėra tokios dažnos ir pan..

Iš tiesų, ne skiepas, o liga nusilpnina vaiko organizmą, net visai nesunki virusinė infekcija. Dėl vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų nėra nė vieno įrodymo, o su vakcinomis atliekama labai daug klinikinių tyrimų.

Ar paskiepijus sumažėja susirgimai?

Pradėjus skiepyti tikrai sumažėjo sergamumas kai kuriomis ligomis, bet mes negyvename izoliuoti nuo kitų pasaulio šalių. Sumažėjus skiepijimams, vėl padaugėja sunkių ligų. Taip buvo kai kuriose Europos šalyse su tymais, difterija, kokliušu.

Dalis tėvelių sako, kad geriau tegul natūraliai perserga, bet skiepas yra pats natūraliausias būdas įgyti apsaugą be ligos. Vakcinose yra dalelės (antigenai) iš sukėlėjų, kaip atsakas į tą dalelę gaminasi antikūniai, o ligos su visomis pasekmėmis nėra.

Pakliuvus tikrai infekcijai, vaiko organizme vyksta labai daug pokyčių ir liga gali palikti pasekmes, o antikūniai gaminasi tik vaikui sveikstant.