Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre su Žemyna (jai netrukus sueis ketveri) lankėmės pirmą kartą. Žiūrėjome vaikams skirtą baletą "Snieguolė ir septyni nykštukai". Specialiai rinkomės gerai žinomą pasakos siužetą, nes balete, kaip sako mūsų tėtis - visi tik šoka ir nieko neįmanoma suprasti. Jokių dialogų, tik pamanyk :D. Taigi pirmam kartui norėjosi gerai žinomo siužeto, juo labiau, kad nežinojome, kaip seksis visą spektaklį išsėdėti. :)
Tikėjausi, kad vaikams skirtas baletas bus palyginus trumpas. Juk vaikai daug trumpiau išlaiko dėmesį, o ir pats baleto žanras tikrai nebūtinai sudomins vaiką. Pasirodo, klydau. Vaikiški baletai trunka nė kiek ne trumpiau nei suaugusiųjų. Pasirodymas prasidėjo 12 val., o iš operos ir baleto rūmų išėjome tik 15 val. Pasirodymo metu buvo dvi pertraukos, kurių metu būriai mažųjų siutėjo salės prieigose.
Kai muzika imdavo groti kiek tyliau, būdavo galima girdėti, koks šurmulys tvyro salėje viso pasirodymo metu: vieni vaikai klausinėja tėvelių, kas čia vyksta (kelis kartus Žemynai siužetą paaiškinti teko ir man), kiti klausinėja, ar jau galima važiuoti namo, kada pasibaigs, skundžiasi, kad nori valgyti arba atsibodo. Muzikai skambant garsiau, tai netrukdo, nes nesigirdi. Žemynai gana gerai sekėsi išbūti visą pasirodymą, o namuose prieš miegą besikalbant apie dieną paaiškėjo, kad ir labai patiko. Nors į pabaigą kelis kartus ir ji paklausė, kada važiuosime namo ir pasiskundė, kad trunka labai ilgai.
Pats kūrinys mn pasirodė net ne visai vaikiškas. Pirmojoje dalyje buvo vaizduojama Snieguolė ir jos gyvenimas pamotės rūmuose, pamotės pyktis dėl Snieguolės grožio ir sutartis su medžiotoju. Todėl vyravo ramūs, gracingi šokiai, lėti judesiai. Šokis be galo gražus, bet žiūrėdama labai džiaugiausi, kad nesugalvojau pasiimti kitos dukros (jai netrukus sueis dveji), nes tikrai tokių melancholiškų vaizdų ji nebūtų ištvėrusi nei penkias minutes :D
Antroji ir trečioji dalys daug gyvybingesnės ir vaikiškesnės. Tarp veikėjų atsiranda miško žvėreliais persirengę šokėjai, septyni nykštukai, kurių vienas vardu Žiopliukas ir savo vardą labai įtikinamai pateisina :) Šios dalys labiausiai ir patiko Žemynai, ypač džiaugėsi voveraitėmis ir kiškučiais.
Paskutinis šokis vaizduoja Snieguolę kartu su princu grįžusią į rūmus. Graži, didinga rūmų aplinka, labai gražus paskutinis šokis.
Nusprendžiau, kad ketveri yra geras laikas pradėti supažindinti vaikus su baletu, nes jie jau yra kantresni, supratingesni, daugiau ir pasakų siužetų žino. :) Kitą mėnesį ketiname apsilankyti vėl ir pažiūrėti "Spragtuką".
p.s. atleiskite, kad nėra nuotraukų - operos ir baleto teatre draudžiama fotografuoti pasirodymus. Tad pasidarėme vos vieną asmenukę laukdamos pradžios.
Mes ir turim bilietus į šį baletą, taip pat pirmas kartas bus 😀
Oho, tikrai ilgai truko. Kad ir su pertraukomis, ne kiekvienam mažyliui tiek išsėdėti. Šaunuolė Žemyna👍😀