Sveikos! Senai jau nerašiau, bet ne todėl, kad neturėjau laiko ar kas atsitikę buvo...tiesiog buvo sugedęs kompas...ir supratau, kad be interneto šiais laikais kaip be rankų, toks jausmas, kad atskirtas žmogus nuo pasaulio...
Tačiau dabar jau viskas gerai ir aš vėl galiu jaustis kaip paprastas civilizuotas žmogus.
Šiaip labai trūko man Mamyčių klubo ir bendravimo bei pasiskaitymų jame...nes iki šiol juk kiekviena diena mano prasidėdavo nuo jo...labai jau įpratusi buvau.
Visų pirma, noriu labai labai padėkoti Mamyčių klubui, kurio dėka aš susiradau fotografę Ritą ir kuri mums su vyrų padarė nuostabią nėštumo fotosesiją – labai AČIŪŪŪŪŪŪ....jei kas sekė mano užrašus, tai pamena, kad aš paskutiniu metu laukiau fotosesijos rezultatų. Ir esu labai labai patenkinta jais, tiesiog nuostabios nuotraukos. Kam įdomu, gali pažiūrėti tinklapyje www.ritafoto.lt
http://www.ritafoto.lt/nestumas/3-netumas/detail/116-img-01-22#
http://www.ritafoto.lt/nestumas/3-netumas/detail/117-img-01-39#
http://www.ritafoto.lt/nestumas/3-netumas/detail/118-img-01-53#
http://www.ritafoto.lt/nestumas/3-netumas/detail/119-img-01-63#
http://www.ritafoto.lt/nestumas/3-netumas/detail/120-img-01-79#
{smallpic:1}
Na, o šiaip paskutinį šį mėnesį, kol nebuvo internetinio ryšio, toliau kaupiu savo dukrytei kraitelį, jau porą darbelių atsiunčiau...o mano pilvelio gyventojas nelabai skuba į šį pasaulėlį. Kartais labai nedrąsu ir neramu būna, bet daktarė sakė, kad nėra dar reikalo nerimauti, nes kol kas kaip ir viskas gerai...jei nepasirodys kitą savaitę, tada bus matyti....
{smallpic:2}
O šiaip gal jau kam banaliai skambės ir nuobodžiai, bet jau taip laukiu, kad net nežinau kaip apsakyti tą jausmą....tai toks stebuklas, kad niekas jam neprilygs daugiau, manau....bet dar nedingsta vis ta baimė gimdymo ir jausmas, kad nesugebėsiu susitvarkyti. Bet vis save raminu, kad jei visos sugeba, kodėl aš kitokia? Gal kaip nors.
Kiekvieną dieną vis atrodo, štai jau gal šiandien pagaliau važiuosim ir susitiksim su stebuklėliu, bet...pamaudžia pamaudžia pilvuką ir praeina, niekaip nepasiduoda, bet gal taip reikia, vadinasi, gal dar ne laikas, sako, pats vaikutis, kai būna laikas, tai ir pasirodo....
Na tikiuosi, kad jau pagaliau susimatysim jau visai visai greit, pasak daktarų, savaitės bėgyje turėtų įvykti tas ilgai ilgai lauktas mūsų susitikimas, kuris tikrai pakeis mano su vyru gyvenimą, padarys jį daug laimingesnį, spalvingesnį ir bus didelis džiaugsmas mums....
{smallpic:3}
Tad belieka, manau, džiaugtis paskutinėmis dienelėmis ir laukti to stebuklėlio. Na, o apie naujienas, aišku, informuosiu bei pasidalinsiu savo džiaugsmu su visoms Mamyčių klubo narėmis.
Eglė Jadeškienė
MK: Nuoširdžiai linkime sveikatos ir sėkmės! Ir labai labai lauksime tos didžiosios gerosios naujienos!
Labai gražios nuotraukytės. Sveikatos ir stiprybės laukiant svarbiausio įvykio.
oi kaip viskas pažįstama...turiu minty visus pojūčius nėštumo pabaigoje😀
vau kaip grazu kaip as buciau norejus taip bet sitoj Utenoj nieko nera tokio☹
Labai grazi foto sesija. Puikus prisiminimas ir nuotraukos seimyniniam albumui. 😀
Labai gražios nuotraukytės 😀
super😀
grazios nuotraukos 😉
Labai grazu. Jei kunas grazus nestumo metu kodel gi nepapozavus 😀 Maniskis buvo striju isvagotas o dar geras virsvoris tai tokiu foto visai nesinoretu nei kam rodyt nai paciai ziuret 😃