Ši diena - viena iš šlykščiausių dienų mano gyvenime...
Mano Atėniukui liepos 3 dieną jau dveji. Kaip ir tarėmės su įmonės, kurioje dirbau, direktoriumi, kad prieš grįžtant į darbą prieš mėnesį ar du pasirodyčiau. Ir tam, kad rastų man geresnę, abiems šalims tinkančią darbo vietą. Taip ir padariau. Pasiskambinau prieš savaitę, susitarėm ir šiandien nuvykau.
Kaip manote, kas nutiko? Mano darbo vieta užimta, laisvų pozicijų nėra!!! Beje, mano darbo vietoje dirba moteris, neturinti nė vieno vaiko, o mane, dviejų vaikų mamą, meta lauk. (O pagal įstatymą mane privalo grąžinti į tą pačią darbo vietą ir su tokiu pačiu atlyginimu). Gražu?
Labai man patiko direktoriaus pasiūlymas palaukti, kada moteris, dirbanti mano darbo vietoje, pastos (ji neseniai ištekėjo). Argi nelinksma? Gal ji pastos tik po metų, o tada dar pusę metų dirbs nėščia, o aš lauksiu 1,6 m. Koks skirtumas, tegul mano vaikai miršta badu...
Pasakojo ir daugiau "linksmų" dalykų. O išeinant pasiūlė apžiūrėti jų naują biurą. Kaip smagu!!! Aš tai įžvelgiu kaip visišką pasityčiojimą. Pavaikščiok, pasidžiauk paskutinį kartą, visiems papasakok, kad tave atleidžiu!!! Siaubas kažkoks.
Bet jie gudrūs. Tokie geri... Man leido pas juos "dirbti", t.y. būti motinystės atostogose, kiek noriu (aš išėjusi trejiems metams). O tada, kai susirasiu darbą, išeisiu iš jų. Darbo stažas tęsiasi... Puiku!!! Ar gali būti kas geriau?
Dieve, kaip man skaudu. Dviejų mažų vaikučių mama... Darbo vietos didelėje įmonėje nėra jokios!!! Net pardavėjos darbo nepasiūlė!!!
Sunku labai man šiandien rašyti... Širdis draskosi į visas puses. Kur ritasi pasaulis? Nejaugi tuoj jausimės beviltiškos ir kaltos, kad esame mamomis???
Ir aišku, kam atleisti??? Reikės mokėti išeitinę kompensaciją!!! Tempiam laiką, atsibos laukti ir pati susiradusi kitą darbą, išeis. Taip ir bus. Naują darbą beveik jau turiu, o ir konfliktų nemėgstu. Iš tiesų labai smagu, kad yra žmonių, kuriems dar tokios istorijos įdomios. Pasipasakojau draugei, o ji iškart norėjo mane suvesti su "Lietuvos rytu", DELFI, kad išdėstyčiau savo istoriją ir ieškočiau teisybės.
Bet aš taip negaliu. Ateis ir jų (tokių direktorių) diena. Žvėriškai skaudu!!! Pats turi mažą vaiką ir tikiu Visagaliu, atsisuks lazda bumerangu!!! Aš jų neteisiu ir nesmerksiu. Viskam savas laikas... Galiu tik padėkoti už nuostabias akimirkas, kurias praleidau su šauniu kolektyvu!!!
Ačiū skaičiusioms už sugaištą laiką...
Vaida
kadangi Vaida yra mano bendradarbė, tai supratau, kad ir aš jau tikrai nebeturesiu kur gryžti po vaiko atostogų.
ziauru ir mano vienai pazystamai panasei buvo.o tokiem chamam gyvenimas buna atlaidesnis,nei paprastam zmogui.tas ir yra skaudziausia!
man irgi baisu kad atejus laikui nebus kur gryzt arba nerasiu darbo sitas tai labai baugina....
Vaiduk, o aš tavo vietoj pabandyčiau pakovot, bet ne dėl tos darbo vietos, o lai atleidžia ir moka tau kompensaciją...nu kas čia per savivaliavimai? Rimtai, jeigu kiekviena mamytė va taip nuleis rankas, tuomet LT mes taip ir nerasim teisingumo😉 manau, gerai kad radai galimybę pasikonsultuot su teisininku, jis tau geriau patars kas ir kaip😀 laikykis ir sekmės😉
as irgi bijau to paties...☹ ner teisybes!
o gal dar galima tikėtis ,kad darbdavys apsigalvos ir ras kompromisą ir tavęs neatleis?
Taip juditux, suprantu ir aš tą, bet kaip dabar į tokį kolektyvą grįžti. Juk niekas manęs neapgins. Sudirbs taip, kad atleis po mėnesio pagal kokį baisų straipsnį.
Na, bet aš dar pažiūrėsiu kaip čia bus, pašnekėsiu su teisininku.
Ačiū visoms už palaikymą.
siūlyčiau nepasiduoti ir pakovoti už savo teises,neleengva ,bet tiesa tavo pusėje,stiprybės linkiu
Vaiduleliux, tikrai tave puikei suprantu ir uzjauciu. Bet jei visos numosim ranka, tai is kur tas teisingumas atsiras? Gal but ir as nekovociau uz savo teisias, tokie jau mes lietuviai ☹ mums ant galvu kakoja, o mes tylim... Taip kitoj saly pasielgtu su mama, tai butu visi ant blakstienu pastatyti.
Girdejau ir as kad taip buna,netgi mano darbe tas pats😀labai ziuri i zmogu,dabar turi viena mama gryzti, jei pasake,kad nera vietu,neturi ka pasiulyti,o as kaip tik vakar sutikau direktore,tai tiesiog sypsodamasi klause ar nenoriu pareiti,priimciau su lyg diena pasake,bet mano mazajam dar tik 10 men.ir as tikrai nesiruosiu uzimti kazkieno vietos😀
Nepavydėtina situacija.
Kažkas panašaus buvo man, kai vasarį atvykau į darbovietę priminti, kad gegužę jau du metai. Vadovė sakė, viskas gerai, darbo bus, atvyk gegužės pradžioje.
Gegužės pradžioje atvykus, man vadovė pasiūlė pradėti dirbti tik nuo rugsėjo, nes dabar negali ardyti mokymosi proceso (aš dirbu mokykloje) ir pan. Aš tą suprantu, bet kaip man reikėtų išgyventi 4 mėnesius be jokio atlyginimo?
Galų gale, viskas gražiai išsisprendė, per vasarą aš kai kuriuos darbuotojus išleisiu į atostogas, o rugsėjį pradėsiu vesti pamokas.
stiprybes tau,saunuole kad nepasiduodi pykciui 😉 🌷
Skambinau šiandien į darbo inspekciją.
Taigi, mes visos turime pilną teisę grįžti į savo darbo vietą ir lygiai su tokiu pačiu atlyginimu kokiu išėjome. Mums tai priklauso. Atleisti mūsų niekaip negali, nes neturi jokio pagrindo. Jeigu mūsų darbo vietos nebėra, turi rasti kitą. Būtinai!!!
Liepė ir man jie ginti savo teises, o jeigu neapsiginsiu pati, padės.
Bet aš visai neturiu noro peštis su NIEKUO. Jeigu puikiai žinodami įstatymus mamai nieko net nesistengia pasiūlyti, tegul eina jie velniop. Aš tikiu teisingumu.
skaitau ir mąstau, nejau manęs ir gali laukti tokia situacija? o visko gali būti, bent guodžiuosi tuo, kad mažyliui dar tik 7 mėn ir dar laiko yra.. labai užjaučiu Vaida, laikykis
siaubas,užjaučiu tave labai,ir šaunuolė kad laikasi ir nesizeminai prieš juos. labai aktuolu manau visoms mamytėms,man taip pat,nes gruodi mūsų mažyliui bus 2m.ir laukiu ir baisu...Sekmės jums
oho kaip buna siaubas... tikrai reikai atsidurti tokioje situacijoje kad suprastum ka tujauti.. skaiciau ir man tai truputeli skaudu pasidare uz tave ☹ idomu kaip bus pas mane darbe... as asmeniskai kaip tik viska daryciau kad rasciau savo tiesa... 😀 nenusileisciau.. vajej 😀 laikykis mamyte viskas bus gerai pamatysi 😀 🌷 linki is visos sirdies 😉
na pas mus tokia politika ,labai gaila ir dar nori ,kad gimstamumas didėtų ☹