Naujagimis ir gyvūnas namuose

Naujagimis ir gyvūnas namuose

Mūsų namuose be manęs ir vyro, gyvena viena pūkuota, dūkstanti, lojanti ir viską savo plaukais apvelianti gyventoja - Glorija. Padarėlis nedidelis, bet pasiutimo - pilni namai. 

Mūsų didžioji dėmesio reikalautoja! Tik pabandyk prisėsti, ir ji sekundės greitumu įsitaiso ant kelių. Kad tik tiek... Vien sėdėti šiai damai nepakanka - ją reikia kasyti, kasyti, kasyti... kasyti!..

Tačiau vieną vakarą ji be jokių derybų ir didelių išankstinių planų buvo išgabenta pasisvečiuoti, nes mes iškeliavome ,,ieškoti" Anos. 

Gal skambės juokingai ir daugelis galbūt pagalvos - koks skirtumas?! Tačiau mums buvo labai smalsu, kaip elgsis mūsų Papūga (aš dažnai taip pavadinu Gloriją dėl jos pomėgio užsikarti kuo aukščiau), išvydusi naują namų gyventoją, kuri ant rankų praleis tikrai daugiau laiko, o ir dėmesio gaus kur kas daugiau.

Vos tik grįžus iš ligoninės namo, vyras išvažiavo parsivežti mūsų pūkų kamuoliuko. O aš svarsčiau: kažin, ar jis leis Glorijai prisiliesti prie Anos? Ar tik parodys iš tolo? Gimus mažylei, nei šio klausimo, nei kokių nors namų taisyklių nebuvome aptarę, tik aš visada kartodavau: ,,Jeigu kartais matysi, kad darausi ne proto ribose sterili, pradedu viską dezinfekuoti ir dar bala žino ką daryti... gal tiesiog eiti iš proto - privalai man tai pasakyti! Nes aš juk nežinau, kas toje mano galvelėje gali atsitikti...“

Akimirkos, kai mūsų senbuvė grįžo iš ,,atostogų", ir susipažinimo su namų naujoke pradžios nemačiau. Tik po keleto sekundžių išvystas vaizdas mane be galo nudžiugino: Glorija laižė naujagimės kojytę ir vizgino uodegą neįmanomu greičiu. Dar nebuvo tekę jos tokios matyti – man tai reiškė, kad ne tik aš, bet ir vyras apie beprasidedančią draugystę manome tą patį. 

Taip, taip, buvau girdėjusi ir visažiniuose forumuose skaičiusi - BAKTERIJOS! Šiukštu negalima! Tačiau turiu pasiteisinimą. Mes gyvename kartu, ir Glorijos neišvengiamai pilna visur. Absoliučiai visur, net ten, kur galvojate, kad jos nėra...  Pavyzdžiui, ji tikrai neguli ant virtuvės stalo, tačiau net  ten jos plaukų ilgai ieškoti nereikėtų. Nepatikėsite, aš jų galiu rasti ir savo pusryčių sumuštinyje, ir netgi vakarienei patiektame vištienos troškinyje... Keletas jų tikriausiai gyvena šaldytuve, keletas nuolat keliauja kartu mano palto kišenėje... Todėl kontakto su augintine išvengti sunkiai pavyktų. 

Bučiniai. Nelabai džiaugiuosi, kai šuo nori laižyti Anai veiduką, be to, ir man pačiai jos bučiniai ne itin patinka. Tačiau kojytes ir rankytes kartais lyžtelna, ir aš dėl to ant jos visai nepykstu... Draugui juk daug kas leidžiama, tiesa?..

Bet vieną taisyklę vis tik bandžiau įgyvendinti: kur guli viena,ten neguli kita! Ana šio mano noro laikosi kuo puikiausiai, nes dar iki gultuko nenukeliauja, tačiau Papūga seniai taisykles pamiršusi. Ji jaukiausiai įsitaiso ant Anos pleduko ar gultuko arba bent šalia jo. Na, o kartais jos guli tiesiog kartu. Iš pradžių Glorija mėgo gultis ant mažylės, taigi teko šiek tiek saugoti, kad neužgautų. Bet dabar, atrodo, supranta, kad taip daryti mažų mažiausiai nemandagu. 

Tai štai tokia jų draugystė. Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiauAnai tai patinka - ji savo pūkuotąją bičiulę pradeda vis atidžiau stebėti. Tik juokaujam, kad greitai Glorijai bus riesta: maži pirščiukai netruks pakedenti kailiuką. 

O ar Jūs leidžiate savo augintinius taip arti mažylių?

Linkėjimai,

Viktorija "Viktorijos masažai" 

"Viktorijos masazai" "Viktorijos masazai" 01. Mar 09:20

Mhm liudna, kaip tenka atsisveikinti su augintiniu del alergiju ☹ taciau dziaugiuosiu, kad mazyliui pavyko susidraugauti su mopsiukais ☺️

Simonadub Simonadub 28. Feb 23:20

Labai smagu mes turėjom katiną 7metus ir mopsus du , kai gimė Benas viskas gerai bet gimė Danielis , tai vaikas istisai slogavo, pradėjo dusti .. pasirodo alergija
Katinui ... labai gaila verkiau kai
Mažas vaikas , radome
Šeima
Kuri priglaudė mūsų katyte . Tiesiog jau 8 men praėjo po padovanojome
Vis dar spaudžia širdį . Labai bijojau kad nebūtų alergijos šunims bet viskas gerai

"Viktorijos masazai" "Viktorijos masazai" 28. Feb 13:37

Kaip smagu, kad vaikai ir augintiniai tampa draugais 😀)

floryte floryte 27. Feb 23:26

Mano dukrytė užaugo su vokiečių aviganiu. Kai ji gimė, šuo buvo 4 metų, tad labai nerimavau, kaip šuo priims vaiką. Kol vaikas buvo kūdikis, to kontakto su šunim nebuvo daug, tiesiog šuo matydavo vaiką ir tiek. Didžioji šuns ir vaiko draugystė prasidėjo vaikui pradėjus vaikščioti. Vaikas šunį laikė tarsi broliu ar sese ir kopijavo šuns elgesį: valgė nuo žemės, lojo ir pan. Apie tai MK esu rašiusi, berods, 2015 m savo bloge.

Mamos dienoraštis Mamos dienoraštis 27. Feb 22:31

Kaip miela! Tikros draugės 😍