Mūsų mažojo Ignuko šventė

Laba diena, mielosios,

aš jau tiek laiko nebuvau prisėdus prie Mamyčių Kluno, kad, jei atvirai- pasiilgau:)

Per tą gerą mėnesį prisikaupė begalės įspūdžių ir naujienų. Bet apie viską atskiruose bloguose, nes į vieną net nesutilptų:)

Šis mano pasakojimas, tai grįžimas atgal prisiminimais į mūsų Ignuko pirmojo gimtadienio ir krikštynų šventę. Taip, pagaliau turime fotografės nuotraukas, kuriomis negalime atsidžiaugti.

Koks neapsakomai malonus jausmas viską peržiūrėti ir dar ir dar kartą prisiminti tą šventę. Jau dabar, kai emocijos visiška atslūgo ir aprimo į viską galima pažvelgti blaiviu žvilgsniu:) Bet net ir grąžinus laiką atgal-nieko nekeisčiau,ir vėl kelčiausi 4 ryto ir viską daryčiau pati. Tai "kaifas", nerealus. Kai matai rezultatą ir žinai, kad paaugęs vaikas viską pamatys savo akytėmis.

Ignuką pakrikštyjo mūsų mylima teta su vyru (t.y. vyro sesė ir jos vyras). Jie krikštyjo prieš 3 metus ir mūsų Gabrielę. Labai džiaugiamės, nes nėra nieko svarbiau nei šeima. Kaip bebūtų, bet tik artimiausiem žmonėms rūpi tu ir tavo vaikai. Džiaugiamės, kad mūsų vaikai pateko į geras rankas ir labai linkiu, kad anot prietaro pasiimtų iš krikšto tėčio gerąsias jo savybes :)

Šventėje dalyvavo tik šeimos nariai, patys artimiausi: seneliai, prosenelė ir krikšto tėveliai su dukryte. Nors mūsų buvo tik patys pačiausi, žmonių kiekis ne toks jau ir mažas gavosi,- 12 asmenų:) 

Ignukas gavo daug dėmesio, dovanų ir svarbiausia buvo apipiltas šiltais ir nuoširdžiais palinkėjimais, apgaubtas meile ir skambiu juoku.

Šventė pavyko visu 150 procentu:)