Mėsos svarba mažylio mityboje

Vaiko organizmas savo mityboje turi gauti penkis svarbiausius ingredientus: baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines medžiagas ir vitaminus. Mėsa – vienas iš produktų, kurių sudėtyje yra visi šie penki ingredientai.

Kuo naudinga mėsa?

Mėsa turi pilnavertiškus baltymus ir skirtingas mineralines medžiagas. Mėsos baltymai, turintys nepakeičiamą aminorūgštį, labai svarbūs formuojantis organizmo ląstelėms ir audiniams.

Be to, mėsos baltymai įeina į biologiškai aktyvių medžiagų – hormonų ir fermentų – sistemą, bei suteikia organizmui energijos. Tačiau labai riebioje mėsoje baltymų mažai.

Mėsa – svarbus šaltinis vitamino B, kuris reikalingas vaiko augimui, nervinės ir virškinimo sistemos vystymuisi.

Kai kurie žmonės mėsos nelaiko sveiku produktu dėl joje esančio paprastų ir sočiųjų riebalų pertekliaus. Tačiau tai nėra visiška tiesa – liesoje jautienoje, kiaulienoje ar avienoje riebalų kiekis yra mažas arba vidutinis.

Taigi, svarbu rinktis mažo riebumo mėsą ir teisingai ją paruošti. Ant grilio paruošta, garuose virta ar troškinta mėsa mažiau išlaiko riebalų.

Mėsos įtraukimas į mažylio meniu

Kai į 8-9 mėnesio vaikučio maitinimosi racioną tėvai jau įvedė daržoves, vaisius ir košes, jau galima pamažu vaikutį pratinti ir prie mėsytės.

Geriausiai pradėti mažyliui siūlyti triušienos, avienos ar kalakutienos, nes ši mėsa mažiausiai alergizuoja. Jei šeimoje niekas nealergiškas vištienai, galima ir ją duoti vaikui.

Medikai nerekomenduoja vaikui duoti veršienos, nes tai nėra visiškai subrendusi mėsa. Jos virškinimas reikalauja daug skrandžio fermentų, kurių mažylio organizmas dar neišmoko gaminti.

Mėsą į kūdikio mitybos racioną reikėtų įtraukti palaipsniui: pradžioje duoti 5 gramus per dieną, pamažu didinant porcijas iki 3 šaukštų per dieną. Jau pripratęs prie mėsos mažylis turėtų kasdien gauti apie 60 gramų mėsos, kartu pasiūlant ir daržovių.

Kai vaikas – vegetaras

Jei tėvai „prisiekę“ vegetarai, labai tikėtina, kad ir vaikutis bus maitinamas pagal jų racioną, o vėliau pats seks tėvų pėdomis. Tačiau tokie tėvai ypatingai turi būti atidūs vaikučio mitybai, kad jo organizmas nestokotų geležies.

Geležies šaltiniais laikomi lęšiai, pupos, džiovinti vaisiai, kiaušiniai ir daržovės. Organizmas geriau pasisavins geležį, jei šie produktai bus vartojami kartu su valgiu ar gėrimais, praturtintais vitaminu C. O pavyzdžiui, kava, arbata, priešingai, trukdo geležies įsisavinimui.

Jeigu Tavo vaikas – visiškas vegetaras ir nevalgo nei kiaušinių, nei pieno produktų, tuomet vaiko organizmas būtinai turėtų gauti kitų produktų, turinčių kalcio. Be to, tokį vaikutį mama turėtų maitinti krūtimi kaip galima ilgiau.

Kalcio šaltiniais laikomi produktai, pagaminti iš sojos, javainiai, tofu sūris, džiovinti vaisiai ir šviežios daržovės.

Tam, kad mažasis vegetaras gautų Omega-3 riebalų rūgščių, tėvai jam būtinai turi duoti gerti žuvų taukų ir vitaminų. Omega-3 riebalų rūgštys padidina kalcio kiekį organizme, o tai sustiprina kaulus ir atitolina riziką susirgti osteoporoze.

Didelį kiekį šių riebalų rūgščių turi riebiosios žuvys – lašišos, skumbrės ir sardinės.

Nors vegetarizmas reikalauja griežtos dietos ir nuolatinės mitybos kontrolės, įrodyta, jog ilgainiui jis padeda pagrindus stipriai sveikatai, mažina tikimybę susirgti onkologinėmis bei širdies kraujagyslių ligomis.

O kokiems Tu priklausai – tiems, kurie valgo mėsą, ar vegetarams?

Mamyčių klubas