Aš mergytė, vardu Darytė. Augu sveikutė, kaip ir visi vaikučiai. Pirmą kartą platesnį pasaulį pamačiau būdama 7 mėnesių, kai pati savarankiškai atsistojau lovytėje. Kaip man buvo smagu, nes viska mačiau, kas vyksta aplinkui.
Hmm...kodėl aš sliekutis?
Galėjau stebėti, ką veikia mano tėveliai ir vyresnioji sesutė. Aišku, kai pamiršdavau laikytis (nes galvojau, jog esu didelė), buvo ir skaudžių griuvimų. Bet tai nesvarbu, palyginus su galimybe matyti pasaulį.
Vėliau dažnai mamytė mane palikdavo ant žemės žaisti, o pati eidavo į virtuvę. Kartais su manimi žaisdavo sesutė, bet ir ji kartais pabėgdavo. Tad teko man pačiai kažkaip keliauti. Bandžiau judėti ir pasiekdavau virtuvę, tik kažkodėl tada mama mane sliekučiu vadindavo. O aš maniau esanti didvyrė.
Bet ilgai sliekučiu savęs neleidau vadinti, nes pajutau, jog galiu judėti keturiomis. Kiek tada buvo laimės! O judėjau labai greitai. Galėjau visur nueiti, laikytis, atsistoti. Oi koks smagus gyvenimas prasidėjo! Jahooo...
Suknelės tik trukdo
Veliau atradau sienas, už kurių laikydamasi galėjau keliauti, o ten, kur sienų nebuvo – vėl kelionė keturiomis. Taip keliavau beveik keturis mėnesius. Tiesa, kai atėjo pavasaris ir išlindo saulutė, mama pradėjo mane rengti kažkokiomis medžiagomis, kurias suknelėmis vadino.
Kaip ji džiaugėsi, kad aš dabar panaši į mergytę, bet man jos visai nepatiko. Eini keturiomis, o tos suknelės kraštai painiojasi, tad teko išmokti vaikščioti ne keturiomis, bet stačiomis kojomis. Oi, kaip visiems juokingai atrodžiau. Niekas nesuprato, jog man kitaip nepatogu.
Bet vieną dieną, likus kelioms savaitėms iki pirmojo mano gimtadienio, tėvai sugalvojo kažką namie keisti. Nuvažiavome visi į didelę parduotuvę, kurioje tėveliai nupirko didelį gabalą kažkokios medžiagos, kurią vadino kilimu.
Aš jau – didelė!
Grižus namo užmigau. Prabundu, o kambario grindys tuščios, pusę lovos nėra. O ir mane su lova išstūmė į koridorių. Tėtis su mama plovė grindis, o su manimi tuo metu žaidė sesė. Po to ant švarių grindų jie pradėjo tiesti tą kilimą. Mums su sese buvo įdomu, kas tai, nors tėtis ir pyko, kad įsitaisėme ant kilimo.
Nežinau, kas man tada buvo taip įdomu, o gal norėjau tiesiog pasveikinti tą kilimą, bet atsistojau ir... nužingsniavau juo. Kiek džiaugsmo buvo mamytei! Ji griebė mane į glėbį ir visą išbučiavo. Net akytėse mačiau ašarėlę.
Nuo tos dienos prasidėjo naujas gyvenimas. Supratau, kad galiu būti didelė, kad galiu dar daugiau pasiekti, atidaryti spintas, pagauti sesutę. O ir tėveliai jau džiaugiasi, kokia aš jau didelė mergaitė!
Mama Jurgita
tikri padaužėliai 😀
fainuoliai koki😀oi as atsimenu kaip musdavomes su broliu jis uz mane 2 metais jaunesnis ...o dabar kaip uzaugia labai sutariam😃
Todel as ir noriu tureti 2 vaikus, kad jie turetu galimybe zaisti ir agti kartu😀 Kaip mes su sese...labai smagu augt su broliu ar sese bendraamzia...;0
va vien del tokiu akimirku verta turetu ne viena vaikuti..! 😍
Aciu...😃
grazuciai 😉
prisiminiau ir as vaikyste,kaip su sese musdavomes,o po pusvalandzio vel zaisdavom😃kartais dar ir dabar susipyktam,bet jau nebesimusam😃
labai grazu kai taip maziukai meilei zaidzia,o dar sesute su broliuku tai is vis pasaka 😀 👍
geras,as tai vyresnei sesei is akmens i galva metus esu kai maza buvau,tik kad nepataikiau biski😃
geras,as tai vyresnei sesei is akmens i galva metus esu kai maza buvau,tik kad nepataikiau biski😃
kaip mielai zaidzia vaikuciai😀 😀 as sesei esu ikandus kai buvau maza, ta dar ir dabar turi randa 😃
mes iri su sesem mudavomes,o dabar irgi labai gerai sutariam,tik gail kad retai matomes😉
Jus man parodykt brolius ir seses kurie nesimusa budami mazi 😀 Mes su sese "juodai" plakemes 😃 Bet dabar lb gerai sutariam 👍
Kokia meilė 😍 😀 Labai gražu!! 😉
Aciu labai...😉
kokie meiluciai 😍
Labai grazus pasokojimas 😀
o nuotraukoj kaip sypsosi,sveika grazi mergaiciuke,tegu duodas,bus tu kilimu,svarbiausia vaiksciot moka,tuoj begios,dar greiciau i mokykla,o veliau jau ir mamos lupdaziai,,
negute-labai gražus pasakojimas
Labai grazi Darytes istorija saunuole