Mažoji pagalbininkė

Mūsų dukrytė (metai ir 9 mėn.) šiuo metu labai domisi maisto gamyba. Kaskart kai keliaujame namo po pasibuvimo lauke, sako, kad „pepė bujį“  (suaugusių žmonių kalba reikštų keps žuvį). Ir vos įpuolusi pro duris skuodžia prie žaislų dėžės ir į lėkštę įverčia didelę plastikinę žuvį.  Turiu sugrąžinti atgal nuauti batus, nes kitaip taip ir darbuotųsi savo restorane su lauko drabužėliais.

Dar būdama mažesnė rodė dėmesį virtuvės darbams, o dabar tėčiui padeda virti kavą, o man riebalais „nudažo“ visas reikiamas kepimo formas, kiaušiniu aptepa bandeles, būtinai dalyvauja plakant tešlą ar beriant druską. Tiesiog užpuolė kažkoks virtuvinis virusas, ypač po pasiruošimo šv. Velykoms, kai be kasdienių patiekalų gaminome ir tokių neįprastų, kaip pvz., netikrą zuikį. Dabar į visus kotletukus turiu įdėti pipirines akis ir lapelių ausis.

Bet labiausiai mažąją damutę sužavėjo sausainių kepimas. Man jau pradeda atrodyti, kad velykinius sausainiukus kepsime ir piešime iki pat Kalėdų. Dukrytė padeda minkyti tešlą, formelėmis pjausto sausainius, tada kantriai medituoja prie orkaitės langelio, laukdama, kol supypsės laikmatis. Tiesa, kai ateina metas dekoruoti, kantrybės ištekliai baigiasi. Tad dekoro imuosi, kai ji miega. Sausainių recepte rašoma, kad procesas turėtų trukti apie 20 min., sugaištame kur kas ilgiau, bet emocijos puošia veidą kartu su sviestinės tešlos trupinukais.

Aš vis galvoju, kokios mintys sukasi tų vaikų galvoje. Kaip taip greitai jie viską supranta ir išmoksta? Ir kaip tokio amžiaus vaikui gali patikti tvarkytis namuose? Galiu tik pasidžiaugti, kad mažoji pagalbininkė talkina ne tik virtuvėje. Ji taip kruopščiai valo dulkes, kad net smagu žiūrėti. Tiesa, tik ten, kur jai patinka. Beje, vis tikisi rasti vorą. Aš, tiesą sakant, ne. Buvo vienas „įsimetęs“ vonioje pinti šilkinius kaspinus, bet arba papuolė į nelaimę, arba rado geresnius namus. Tada jai parodžiau voratinklį ir, nepatikėsit, medžioklė tęsiasi iki šiol...