Mažoji išradėja Dianutė

Ech, kaip greitai tie mūsų pipiriukai auga. Atrodo, tik vakar išmoko guguoti, sėdėti, ropoti, o čia vieną dieną jau ima vaikščioti.

Mums tai nutiko po mūsų pirmojo gimtadienio, t.y lapkričio 20 dieną. Pirmųjų žingsnelių laukėm ir su džiaugsmu, ir su baime. Juk dabar visą savo laiką turėsiu skirti tam, kad padėti mažylei be traumų susipažinti su ją supančiu pasauliu, tačiau viskas klostėsi kiek kitaip.

Žengusi pirmuosius žingsnius mažoji pajuto nepriklausomybės, laisvės pojūtį ir mano pagalbos ji tiesiog nepriėmė. Nors ir nedrąsiai, svirduliuodama, krisdama, bet ėjo pati ir net neduodavo man savo rankytės. Džiaugiuosi tuo, kad ji mokėjo gražiai kristi, tiesiog atsisėsdavo, tuo tarpu, kaip sakė mano mama, aš krisdavau visu ilgiu. Gerai, kad šįkart posakis "obuolys nuo obels netoli rieda" nepasiteisino.

Taigi pirmasis didžiausias atradimas buvo vaikščiojimas. Bet tuo neapsiribojome. Išmokus vaikščioti buvo žymiai lengviau pasiekti tam tikrus daiktus: šiukšliadėžes, katės dubenėlius, kraiko dėžutę, visus ne vietoje sudėtus daiktus. Teko greitai viską suslėpti.

Aišku, ne viskas taip pavyko. Katino dėžė liko savo vietoje, tai mažoji įsidrąsinusi vis eidavo žiūrėti, ką katinėlis ten vis kasa. Jos nelaimei, kelis kartus pabandžiusi jį patampyti už uodegos, savigynai buvo panaudoti nagai ir noras tampyti pūkuotąjį draugą daugiau nekilo:)

Suslėpusi visus pavojingesnius daiktus jaučiausi rami, ir galėjau mėgautis mažosios žingsniukais. Per tuos beveik 3 mėnesius, kai jau vaikštom, išmokome atsidaryti spintas, jas iškraustyti, paimti viską, ką galima pasiekti:) Išmokome užlipti ant sofos, ir net gražiai nulipti (tik ne visada tai pavyksta).

Kalbos pasiekimai taip pat gan nemaži. Jau sakome ir suprantame "tete", "kate", "mama", "baba", "ate". Dar suprantame, ką reiškia "praustis", "pampis","laukas","batukai", "mauzikas", "pypy", "arbata". Sunku viską taip ir suminėti, nes ne viskas taip įstringa galvoje.

Juo labiau, kad kiekvieną dieną vis atrandame kažką naujo. Net negalvojau, kad su metinuku vaiku jau galėsiu pakalbėti, jis bent minimaliai mane supras, vykdys kai kuriuos mano paliepimus.

Taigi apibendrinant noriu pasakyti, kad man asmeniškai tapo žymiai lengviau, kai Diana ėmė vaikščioti, dabar ji daugiau pati kažkuo užsiima, kažko išmoksta.

Mamyčių klubas pasipildė naujais klubais

ir ieško jų šeimininkių