Kai laukiausi kūdikėlio, net neabejojau, kad ji maitinsiu. Kaip aš galiu neturėti pieno? Nesąmonė. Juk mano sesuo vaikus maitino iki 2 metų, o mama maitindavo ir mergaitę, kuri buvo gimus tą pačią dieną kaip aš.
Ėjau į poliklinikos kursus, klausiau apie žindymą. Ir atėjo ta diena, kai gimė mūsų labai lauktas ir labai mylimas sūnus. Kadangi gimdymas buvo vaje vajei, tai leido nuskausminamuosius. Ir gražuoliukas gimė miegodamas, bandžiau duoti krūtį, bet ką tu.
Kaip ims, jei dar neatsigavęs nuo man skirtų nuskausminamųjų. Ta diena buvo ypatinga, nes gimė mano džiaugsmelis. Bet pirmo karto, kai padeda kūdikėlį ant krūties, nepatyriau, o ir akušerė iš skubėjimo nukirpo virkštelę ir vyras taip pat prarado malonumą.
Bet palikim tai praeityje. Juk rašau ne apie tai. 11 vakaro atpėdinu iki palatos, paduoda mieganti mažiuką ir palieka. Atsibudo valgyti, bandau duoti - neima. Silpna nešioti, vos nenukrentu su vaikučiu. Suprantu, kad reikia ieškoti pagalbos, kad man padėtų pamaitinti. Nueinu iki budinčios seselės, o ji mano vaikiukui fruktozės, kitą naktį mišinukas ir viskas iš buteliuko.
Namai. Bandžiau maitinti. Kiekvienas maitinimas, atrodė, kad per prievartą. Duodu krūtinę, o jis rėkia, spiegia, truputį pavalgo ir vėl rėkia. Tas jausmas? Jautiesi kaip raupsuota, nesupranti, kodėl mažiukui, tavo svajoniukui, netinka.
Ir negalvokit, kad neieškojau pagalbos - ir pediatrei sakiau, ir seselei, kuri atėjo į namus, bet jos numojo ranka. Po mėnesio priaugom mažai svorio. Labiausiai trūko man palaikymo. Pradėjo maitintis mišinukais, kūdikėlis laimingas, o aš ne.
Rašiau laišką organizacijai ,,Mama-mamai“, bandžiau atlikti jų patarimus. Nepavyko. Nuvažiavau pas mamą. Aš tą dieną norėjau duoti tik krūtį ir jokio mišinuko, ir jokio buteliuko. Bet mama pasakė, tu man anūkėlio nevirkdinsi. Ir teko maitinti mišinuku.
Nusitraukinėti pieną neturiu laiko, nes būnu viena su mažyliu. Tėvelis dirba labai daug. Pienelis dingsta. Vis bandau siūlyti krūtį, bet pravirkdinu mažuliuką ir savo širdį.
Vis save kaltinu, kad nebuvau stipri. Kai paimu vaikeliuką prie širdelės ir maitinu iš buteliuko, kaupiasi ašaros, juk vietoj jo galėtų būti krūtinė. Mano mažiukas susirgo ir vėl kaltinu save, kad negauna pienuko ir dėl to susirgo.
Už dvejų savaičių bus mums 3 mėnesiukai. Jau tikriausiai per vėlu ir neįmanoma, kad išsipildytų mano svajonė maitinti. Plius jau ir pienuok nebėra (vakare kai užmiega, nusitraukiu tik 60 ml iš abiejų).
Todėl, mamytės, jei galite - maitinkite ir vertinkite tą YPATINGĄ RYŠĮ su vaikeliu.
Jo kamera ir pas mus pilna buvo visus indelius avent buvau užpildžius. Tai jau dabar viską pasakysiu ir draugai gėrė ir koldūnus dariau ir vyrui sakiau kol karvė namie pieno duoda pirkt tikrai nereikės 😀. Tikiuosi ir su antru vaikučiu taip bus nes sodyboj vasarą gyvensiu ten karvės nėra tai tikiuosi mano pieno užteks 😀. Gal negražei save vadinu bet tai juokas 😀.
as ir daug turejau, saldziau net, buvo pilna kamera, mat vis maniau, kad baigsis greit😀
Aš gimdžiau Alytuje gimdo 2 moterys per dieną. Pagalulėjus supratau kaip jos ten dirba 6 sesutės vaikšto ir neturi ką veikt. Matyt miegoti neleido mano Ūla tai jos su mišinuko buteliuku atėjo, bet mane tas tik užgrūdino, nes priešpienis bėgo pats o jos su buteliais laksto, čia man buvo smūgis. O pieno turėjau tiek kad dabar juoksitės sau kakavą balindavau, nes pieno buvo tiek kad galėjau ir kitoms duoti 😀
Nežinau, bet kaip aš gimdžiau KMUK, tai kaip tik mane tik skatino ,kad pati žindyčiau ir kuo ilgiau. Vis siuntė ir siuntė žindymo specialistę,stengėsi man padėti ir pan...O va, vaikų gydytojos, kaip susitarę, jeigu tik kokia problemytė, viskas, neturi pieno...
Nors mano mergaite ir paverkdavo palatoje po gimdymo, taciau nei viena sesele atejusi nepasake, kad reikia duoti misinuka ar kazkokios gliukozes, nes vaikas alkanas. Man net keista.. Kur jus mamytes gimdet? Cia toks daugiau retorinis klausimas 😀 As pirmakarte mamyte, i specialius kursus apie zindyma nejau, bet jau 3 men sekmingai zindau savo mergyte. Labai to norejau, ir tikriausiai del to, jog gavau gera patarima is gimdyma priemusio gydytojo, kai dar budama ant gimdymo stalo pasakiau jam, jog man atrodo, kad mano krutyse nieko nera 😀 Jis paspaude mano kruti - pasirode priespienis, ir pasake: matai-yra, o dabar tavo darbas duoti ir duoti vaikui kruti, nesirupinant kiek vaikas isgeria, ar jam uztenka ir pan. As taip ir darau 😀 o mergaite auga puikiai.
Pieno gamyba vyksta galvoje 😀 todel Danguolei siulyciau pirmiausiai saves niekuo nekaltinti nusiraminti, ir toliau bandyti zindyti suneli.
toks ispudis, kad jus mamos tokios silpnos ir klausot kazkokiu sesuciu pasakymu tu mat neturi pieno, velniop tokias seseles, juk visas pasaulis vien tik ir propoguoja naturalu maitinima, kaip tik mamos pienas, idomu tada kokiose ligoninese ar gimdymo namuose gimdome, kad visos sesutes tik uz misinukus, uz ka tos bobses gauna alga? kad kankintu mus mamas sakydamos jus neturit pieno? nesamone, kiekviena turi, kiekvienai skirtingai gaminasi, bet kaip kitaip tu ismoksi duoti kruti, jei jos neduosi o tik verkslensi, kad man sake as neturiu pieno, jus esate mamos, jus jauciate savo kuna, okad pientraukiu, ar rankomes mazai issitraukia tai ne rodiklis, kad nera pieno, juk jusu zirniukas kitaip traukia pienuka, ir pienukas kitaip gaminasi, ech, kaip man nusibosta klausyti kai sako oi man skauda krutine, nugrauze spenelius, vaikas neprivalgo ir t.t ir aisku randame lengviausia kelia - misinukai. o gal beda slypi kitur, gal vaikeliui kazko kito reikia, juk jei rekia tai nereiskia, kad alkanas, verkimui labai daug priezasciu yra...
ech, kazkaip piktai man cia gavosi.. as pati tiek prisikentejau su krutine, net ligonineje gulejau, bet vistiek daviau tik savo piena, nors siule man sesutes misinukus, as sakiau jau mano vaiko tuo dalyku nieks nemaitins, verkiau kentejau, bet maitinau, ir ne kiek nesigailiu, kad nenuleidau ranku, tu esi mama tu turi pirmiausia nesinervuoti, nestresuoti, kad per tavo pieneli jis nepersiduotu vaikeliui, o tuo labaiujuk nuo stresu dingsta pienas!!!
beje as nekalbu apie tas mama kurios tikrai neturi pieno del sveikatos sutrikimo, bet visos kitos tik kuo daugiau glauskite kudikeli pire krutines, kuo daugiau mokykite apzioti ir tikrai ismoks, svarbiausia mamytems pacioms savimi tiketi, o neklausyti mamu ar anytu porinimu, kad pas jas pienas oi kaip tekejo...
nesamone, kiekviena individuali ir kiekviena geriausia mama savo vaikuciui, tad tik susiimkite ir pakovokite su savimi ir viskas bus tikrai gerai, sekmes Jums 😀
Nežinau,rasiki,ar tai aplinka daro tokį poveikį, ar pati moters prigimtis - Pačiai pagimdyti, pačiai pamaitinti ir pan - tai , atrodo, natūralu, juk taip turi būti. Aš taip pat esu po cezario. Apie tokią baigtį net nesapnavau. Galiu pasakyti, kad ant aplinkinių nuomonės ir požiūrio man visiškai nusispjaut. Aš pati buvau giliai įsitikinusi, kad visos pagimdo-pagimdysiu ir aš, dauguma ilgai maitina - maitinsiu ir aš...O kaip atsitiko viskas kitaip, neišsipildė mano lūkesčiai, pasidarė baisu.Iš aplinkinių jokio neigiamo požiūrio, jokių nusistatymų nejutau,pati jaučiausi niekam tikus, buvo neapsakomai sunku susitaikyti su tokia gimdymo baigtim.
O nusitraukinėjant pienuką aš sau kaip ir užsibrėždavau tikslą, Dieve, padėk, kad nors užtektų kantrybės iki pusės metų, praėjo pusė metų - bent jau iki krikštynų - aštuonių mėn😀(gal kvailai atrodo, bet tai mane palaikė).Išmaitinau iki devynių mėnesių.
Dabar mažajai metukai su trupučiu, jetus kokia vikri, guvi, linksma mergička😀.Tiesiog priversta negalvoti, kokia aš bloga ir pan.
Sveikinu, rasiki, su antru nėštumu. O po kiek laiko nusprendėt planuoti antrą leliuką?
Sveikos,mano maziukas is krutines valgydavo pusantros val ir vistiek rekdavo,sake daktare ,kad buna vaiku tinginiuku,kurie tingi traukti.Pradejau nusitraukinet piena,nors nevisada jo uztenka ,tada tenka kokius 2kartus duoti misinuko,kartais tik 1kartuka,bet jau trys men as nusitraukineju piena,nes noriu ,kad jis gautu nors kiek jo..aisku is tikruju labai sunku , tie nusitraukinejimai,bet pakentesiu ,nes zinau ,kad mano vaikui reikia mano pienelio..
manau tiesiog per gret nuleidai rankas, reikejo daugiau pastangu😀 sekmes😉
Tikrai nenustok traukti pienuko. Pasitikek savimi, pienukas gaminasi smegenyse, jei galvosi, kad reikia pienuko, vaikutis alkanas, tikiu, jog jo ir daugiau atsiras . Mano mazylei 4 men greit bus, pati stebiuosi kaip dar pienuku maitinu. Atsimenu pirma menesi galvojau, "pakentekit papukai, bent menesiuka pamaitinkim pienuku, dar savaite pratemkim, taip savaite po savaites ir va jau 4 menuo". Man irgi sunkiai buvo istraukt, traukdavau tik po 40 ml is abieju. Dabar buna dienu, kad mazoka pienelio, tai primaitinu misinuku, o paskui buna padaugeja jo. Svarbiausiai nepasiduok, nuteikinek save, kad tu gali, kad pienuko labai reikia ir tikiu jog pienelio pas tave padauges. Nedaryk dideliu pertrauku, kad nuolat pienukas gamintusi. Sekmes
Miela Danguole, kadangi esu iš tų vyresnių mamų man 30 metų ir laukiuosi antro vaikelio tai pasakysiu savo patirtį. Mano Ūla jau gimdykloj krūtį paėmė pati o kaip naktį ji verkė atėję sesutės sako turbūt jūs pieno neturit padavė jai mišinuką tada aš nutirpau iš pykčio. Mano mama nusitraukinėdavo po pusė litro, sakau ką aš neturėsiu, sesė taip pat daug turėjo pieno. O jos lengvina sau gyvenimą tada mes ligoninėt prasikankinom o namie mes jau išmokom valgyt ne taip lengvai pirmas vaikas mokslų pradžia 😀 bet viskas pavyko. Būk stipri keli lašai mamos pieno didelė nauda. Aišku aš turėjau tiek pieno kad maitinau 14 mėn o paskui dar pusė metų bėgo, tai man lengva šnekėti. Bet tavo ir keli lašiukai vaikui tik į naudą aš nusitraukinėčiau, kaip čia kažkuri mamytė rašė, negali pasiduoti tu juk tam ir esi mama, kad būtum tvirta. Aš viskuo ir dabar save kaltinu, bet šitas problemų nesprendžia, būk stipri daugiau skysčių arbatų pritrauksi ir 100 ml pamatysi, bet turi tuo tikėti kad tau taip pavyks ir viskas bus gerai mamatysi. Bandyk dar duoti vis krūtį aišku jau laiko daug, bet didesnis gal žaisdamas patrauks, o ką gali žinoti gal po mėn jau bus kitaip reik visada tikėti 😀
Labas, ir as svajojau savo leliuka maitinti savo pienu, bet jo beveik neturejau, isspausdavau tik kelis lasus.prasiau seseliu kad padetu, bet visu atsakymas tas pats, tu neturi pieno.Mano sunelis gime iskart alkanas, nes jau pilvelyje jis negavo maisto.Ir kai sesele man ji atnese maitint, as net nemokejau kaip kruties paduot, o ji stovejo salia ir ziurejo, tada paeme ji ir pasake duosiu fruktozes.pries kiekviena misinuko davima bandydavau maitint, bet tik pravirkdydavau leliuka.gryzus namo atejo vaiko gydytoja ir pasake, nebeduok jam kruties, nes gavai daug vaistu ir antibiotiku, tipo negalima maitinti(o istikruju tie vaistai nekenkia leliukams)Ilgai kaltinau save, kad negalejau ne tik maitinti maziuko, bet ir pati nepagimdziau dare cezari.Gal mes mamos taip nekaltitumem saves ir nekankintumem, jei ne zmoniu poziuris i tokias mamas.Pripazinkit aplinka daug itakos daro.Ir nezinau kiek praejo laiko kol viskas pasimirso.Dabar mano sunui 2 metukai, ir tik kai jis suserga ir mes nueinam pas daktare ji vis primena kad silpnas imunitetas nes pati nemaitinai☹Siuo metu laukiames antro leliuko ir sakiau jei jau nepavyks pagimdyt tikrai nebekaltinsiu saves, o del pienelio, tai iskart i tase isidesiu pientrauki ir tegul sako seseles ir daktarai ka nori, bandysiu is paskutiniuju kad tik butu pienuko.😀
Puikiai tave suprantu, Danguole.Davimas mišinuko savo kūdikiui man taip pat buvo didžiausias blogumas.Kiekvienąkart duodama ne krūtį , o mišinį, jausdavausi kažkokia nepilnavertė.
Nors pas mane buvo pieno, bet mažoji neištraukdavo. Gydytoja iškart nurėžė "pienukas tik desertui". Nepaklausiau, nusipirkau pientraukį ir iki devynių mėnesių taip nusitraukinėdavau.Tikrai buvo laaabai sunku, bet aš užsispyrus😀Traukdavau tris kartus, reiškia kas 8 val.Stengdavausi tada, kada mažoji miega. Kol vaikiukas dar mažas, guli, gali pasiguldyti kažkur, kad tave matytų ir trauktis. Su didesniu jau sunkiau. Tai tikrai reikalauja ir jėgų, ir kantrybės.Bet, manau, jeigu dar kad ir tiek turi pienuko, nepasiduok, duok kad ir 60ml.Žinok, ir toks kiekismažyliui yra vertingas.
Žinok, tas nepilnavertiškumo jausmas praeis, kaip matysi, kaip gražiai tavo sūnelis auga, šypsosi. Sėkmės!
taip užauga 😀 bet taip norejosi maitinti pieneliu. žinau, kad esu gera mama, bet jauciuosi nepilnavertė.
labai graudi istorija ☹ na bet delto neriek kaltinti saves.....ir su misinuku vaikai uzauga stiprus ir sveiki 😉