Ši baisi liga mus užklupo kaip iš giedro dangaus lietus... Žinojau, kad mažutis dažniau sirgs pradėjęs lankyti vaikų darželį, bet kad po nepilnos savaitės papulsime į ligoninę, nė baisiausiame košmare nebūčiau susapnavusi!
Diagnozė negailestinga - ROTAVIRUSAS...
O dabar viską papasakosiu nuo pradžių. Buvo eilinis ir linksmas penktadienio vakaras. Visa šeima namie ir svečių pilni namai. Augustinas siautė kaip įprastai. Džiaugėsi dovanų gautu mediniu arkliuku. Tik truputį viduriavo...
Nesukau galvos dėl to. Maža ką: gal ko užvalgė, ar paskutiniai dantys dygsta, galvojau sau. Tuo labiau, kai sūnus buvo žvalus ir guvus, o žandai raudoni kaip burokėlis.
Naktis buvo rami. Išaušo šeštadienio rytas. Augustinas jau labai stipriai suviduriavo. Stebėjausi! Dar nebuvau taip mačiusi. Ir kvapas buvo neįprastas, o labai labai stiprus ir specifinis. Žodžiu, man nežinomas. Sunerimau... Praėjus kelioms minutėms sūnus stipriai apsivėmė.
O tada jau užklupo mintys apie greitąją ir staigiai smogusią ligą. Tik pabudęs mažylis staigiai vėl užmigo. Su nerimu laukiau, kol pabus, bet kartu ir vyliausi, kad, duok Dieve, gal bus geriau. Bet, deja, vos pramerkęs akeles vėl apsivėmė. Nemoku apsakyti žodžiais, kaip aš išsigandau. Žemė slydo iš po kojų...
Nieko nebelaukusi iškviečiau greitąją pagalbą. Susukau Augustiną į striukę ir išskubėjome į ligoninę.
Sutiko šaunus gydytojas. Šiek tiek atleido... Širdis nors trumpam plakė ''beveik į ritmą''. Bet ne ilgam... Niūri, ''tarybinė palata'', pikta gydytoja, kuri išreiškė didžiulį pyktį, kaip sūnus ''apdarė'' lovą. Kad žinotumėte, kaip tą minutę aš jos nekenčiau. Toks jausmas, kad toje laiko nepaliestoje palatoje ji ir likusi nuo tų vadinamų ''gerų laikų''...
Bet kaip dažniausiai gyvenime būna atsvara, taip buvo ir šį kartą... Į niūrią palatą kaip vėjelis įpūtė malonaus veido, paslaugi slaugutė. Jos dėka net nusilpęs Agustinas išspaudė šypseną. Pasijutau laimingesnė ir aš.
Tyrimo rezultatų ilgai laukti nereikėjo. O diagnozė mane šokiravo: ROTAVIRUSAS. Nors paslaugioji sesutė ramino, kad atvažiavome laiku, kad viruso forma nėra sunki, man žiūrint į išbalusį sūnų, prijungtą prie lašelinių, nebuvo lengviau...
Palatos kaimynus ''iškraustė'' į gretimas palatas. Likome vieni. Lengvai atsidusau. Pagaliau tyla. Vakaras. Ruošiamės taip reikalingui ir šventam miegui. Žaibo greičiu į palatą įbėga mama su vemiančia Augustino amžiaus mergaite. Gydytoja ir tėtis iš paskos. Mane apėmė siaubas :( Ašaros riedėjo savaime. Nėra net ką pasakoti: naktis buvo klaiki.
Sekmadienio rytas. Vaizdas beveik identiškas, kaip ir einant miegoti. Į palatą paguldo trečią ''ligoniukę''. Diagnozė vienoda - klastingasis rotavirusas. Pagaunu save, jog privalau imti save į rankas ir ''nebeskydalioti''. Taip ir padarau. Įsijungia antras kvėpavimas. Žinau, kad Augustinui esu reikalinga besišypsanti, o ne verkianti.
Geroji sesutė nemelavo ir neguodė. Mums šio viruso stadija tikrai ne pati sunkiausia, nes pirmadieni po pietų jau buvome namie. Mažasis dar nepasveikęs galutinai, negali kontaktuoti su sveikais vaikais, bet juk namuose ir sienos gydo.. Tiesa? Ir mes būtinai greitai pasveiksime. Mes, tikrai mes... Nes kai serga mano vaikas - sergu ir aš...
Šis tas, sužinojau sūnui susirgus apie ROTAVIRUSĄ (ką pavyko sužinoti iš medikų):
-Užsikrečiama nuo ligonio arba sveiko infekcijos nešiotojo.
-Plinta per nešvariomis rankomis užkrėstą maistą, vandenį, daiktus.
-Virusas ant daiktų gyvibingumą išlaiko 10-15 dienų.
-Rankų higiena ypatingai svarbi ir ligoniui ir slaugančiajam.
-Liga smogia žaibiškai.
-Greitai kinta ligonio būklė.
-Aukšta temperatūra.
-Ligoninė būtina, nes atstatomi taip svarbūs prarasti skysčiai( nuo vėmimo ir viduriavimo).
-Ligonis sukėlėjus platina 4-8 dienas. Kartais- 30 parų.
Todėl ir gryžus iš ligoninės trunka ilgas sveikimas ir izoliacija.
Aš vis dar kaip ''ant adatų''... Nors mažulis aktyvus ir gyvybingas, persekioja baimė, kad liga neatsinaujintų. Gydytojos žodžiais, mūsų koziris buvo tas, kad nedelstama vežiau sūnų į ligoninę, taip liga neįsisenėjo. O antras pliusas - maitinimas krūtimi. Žindomi kūdikiai, vaikai įgyja atsparumą ligai, todėl ligos simptomai būna lengvesni arba nežymūs.
Kuo toliau, tuo dažniau įsitikinu: kas mūsų neužmuša, tas vis labiau užgrūdina...
Kuo didžiausios sveikatos visiems mums!
Mama Sigita (regina) ir sveikstantis Augustinas
Sveikit 😀
Dėl maitinimo... Aš visai nemaitinau Atėnės. Na, tris dienas, bet nemanau, kad tai maitinimas. O norėjau velniškai! Nebuvo pieno ir nors tu ką. Ir auga sveika, ir niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų. Aš čia ne į temą, bet mane taip skaudindavo daktarų replikos: "Mama noro neturi"... ir t.t. O taip norėjau...
Kuo greičiau sveikite! 😀
matau, kad jus esate stiprus. tad laikykites. ir sveikit greiciau. mamytei stiprybes, zinau kaip sunku kai serga tavo kudikis.
na ir pradzia darzelyje, laikykites! ir kuo maziau ligeliu is ten parsineskite!