Jei turite klausimų vaikų kineziterapeutei, psichologei, akušerei ir žindymo specialistei - rašykite: www.mamyciuklubas.lt/klausimai-atsakymai/ arba redakcija@mamyciuklubas.lt
Iš mamos Ingos laiško:
Laba diena. Esu 1,5 m. berniuko mama, susidurėme su tokiu elgesiu, kuris man kelia nerimą, nežinau ar elgiuosi tinkamai. Mūsų bėda - isterija. Vaikas negavęs to, ko tuo metu užsigeidė krenta ant žemės, spardosi, verkia, kartais ir be ašarų, o bandant prisiglausti, stumia, mušasi arba riečiasi atgal. Tokio elgesio metu aš vaikui leidžiu nurimti pačiam, ramiu balsu bandau pasakyti, kad viskas gerai, net sakau, kad tai, ko neduodu šiuo metu, jam gali būti pavojinga, jis gali susižeisti. Esu pasimetusi, ar elgiuosi teisingai? Ar vaiką turiu pulti raminti iškart? Ar palikti viena kažkurį laiką? Kaip jam pasakyti, kad pvz. mamos kavos puodelis šiuo metu karštas, dėl to negaliu duoti jam jo paliesti ar paimti? Bijau perspausti ir iš smalsaus berniuko išugdyti bailų kiškutį.
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė www.tevystespsichologija.lt
Sveiki, Inga,
Jūsų mažylis kaip tik yra tokio amžiaus, kada pradeda aiškiau suprasti savo norus, kurie kyla visiškai impulsyviai kažką pamačius. Berniukas jau turbūt yra pasimokęs, kad stipriu verksmu gali gauti pageidaujamų dalykų. Šio amžiaus vaikučiai išgyvena „ožiukų“ periodą, bet tik todėl, kad norų turi daug (mažylių manymu, pasaulis sukasi tik dėl jų), o kaip kitaip „išsireikalauti“ dar nežino.
Taip pat nežino, kad ne viską gali gauti. Tėvelių pareiga juos supažindinti, ką jie gali, ko – ne ir dar pamokyti pykti. Jūs viską darote gerai. Pykčio momentu verta leisti vaikučiui išbūti su tuo jausmu vienam. Jūs galite būti netoliese, bet kalbinti vaiko tikrai nereikia, nes jis tuo metu tikrai nieko negirdi. Ir, aišku, kad nenori apsikabinti, juk jis pyksta.
Pykčiui praėjus, galima pasakyti: „Suprantu, kad tau buvo pikta. Džiaugiuosi, kad jautiesi geriau.“ Tada apsikabinkite ☺ Jei didelio reikalo nėra, detaliau apie pyktį sukėlusią situaciją nesiaiškinkite. Jei reikia, trumpai ir aiškiai pasakykite: „Karšto puodelio imti niekada negalėsi, nes nudegsi ir tau labai skaudės ranką.“ Viskas. Jūsų sūnelis dar tikrai nepajėgus suprasti ilgų išvedžiojimų, jų turėtų vengti ir vyresnių vaikų tėveliai. Viską aiškinkime labai trumpai ir suprantamai.
Vaikai pamokslų tiesiog negirdi. Tiesiog pasistenkite vaikui pritaikyti aplinką, jog jis galėtų pasiekti tik saugius dalykus ir, kad jums tiesiog nereikėtų sakyti „ne“. O pasaulis didelis, nebijokime, kad mūsų vaikai pargriūtų, sušlaptų, nusipurvintų ir t.t. Juk jie vaikai ir jiems smagu tai, kas mums gali atrodyti nemalonu.
Vaikui bailumą įskiepyti gali per didelis mamų nerimas (jį jaučiant reikia „dirbti“ su savimi ☺) ir per didelis vaiko lepinimas (būtina tai pastebėti, pripažinti ir keisti požiūrį į auginimą).
Linkiu sėkmės
