Kirmėlytė Onutė

Ruduo...metas kai iš darželio ar pasivaikščiojimo grįžtame su pilnomis kišenėmis įvairiausių rudeninių gėrybių, o mamos rankinuke 100 proc. galima rasti bent vieną kaštoną :D Taip pat tai metas, kai vėsius rudens vakarus galima jaukiai leisti iš tų gėrybių kuriant kažką labai mielo.
Taip mūsų namuose 'gimė' kirmėlytė, kurią sūnus pavadino Onute. Onutei 'gimti' prireikė kelių neišdžiuvusių kažtonų (kad būtų lengviau juos suverti paprasta stora adata), giliukų kepurėlių, obuolio, lipdukų, rudeninio lapo ir karštų klijų.
Kaštonus suvėrėme su stora adata ant tvirto lininio siūlo. Iš spalvingo lapo iškarpėme reikiamos formos lapukus ir karštais klijais priklijavome prie obuoliuko kotelio. Karštais klijais kirmėlytę tvirtinome prie obuoliuko, tais pačiais klijais kirmėlytę ir pagrąžinome giliukų kepurėlėmis bei lipdukais.