Vaikų mokyti žaisti tikrai nereikia, bet mes, tėveliai, pamiršę. Eime pažaisti - pasiūlymas, kurį dažniausiai išgirstame iš vaiko lūpų. O kaip tinkamai į jį reaguoti?
Dalinamės paprastomis trimis žaidimų taisyklėmis, kurios tinka ir mažiems, ir didesniems vaikams.
“Žaidimas yra labai svarbi veikla, kuri stiprina vaiko savivertę. Daugelio dalykų vaikas negali padaryti savarankiškai: negali vairuoti automobilio, negali su tikrais įrankiais pjaustyti, kalti, todėl labai anksti atsiranda vaiko sugebėjimas fantazuoti, įsivaizduoti ir žaisti toje tariamoje, žaidiminėje, erdvėje. Ten vaikas gali būti lakūnas, mama, tėtis, gydytojas ar išreikšti savo jėgą - yra karys, nugali visus, sugebėjimą greitai vairuoti automobilį, nes yra lenktynininkas. Jis tarsi atgauna pusiausvyrą ir pasijunta lygus su visais žaidime", - teigė Goda Bačienė, “Šeimos namų” gydytoja psichoterapeutė.
PIRMOJI TAISYKLĖ: Žaidimas - tai vaiko teritorija. Mes, tėvai, vaiko žaidimo erdvėje esame tik svečiai, kurie priimame šeimininkų taisykles.
"Tėveliai turi atrasti laiko žaidimams, o ne viena akimi plauti indus ir žaisti. Labai svarbu ir smagu, kai tėčiai būna tokie patys mašinų vairuotojai, statybininkai, kaip ir mažylis. Būtina improvizuoti, įsijausti į vaikų žaidimą, susitapatinti su jų pasauliu, bandyti įsivaizduoti, kaip jie mato ir jaučia tą pasaulį", - teigė darželio "Vaikystės sodas" auklėtoja Jolita.
ANTROJI TAISYKLĖ: Žaidimą reikia vertinti kaip svarbų ir reikšmingą užsiėmimą.
"Svarbu, kad tėvai dalyvautų tame užsiėmime. Ne visą laiką, vaikas turi pabūti ir vienas, bet žaidimą priimti kaip labai svarbų: eik žaisti su žaislais, nes aš rimtai dirbu. Žaidime vaikų savivertė stiprėja ir suaugusiųjų požiūris į tą žaidimą gali ją didinti, jeigu rimtai žiūrime į žaidimą, žaidžiame, skiriame laiko. Vaikas tada mato, jog va tokia didelė mama sėdi, žaidžia, reiškia aš jai svarbus", - teigė gydytoja.
"Leiskite vaikams pačiam pasirinkti žaidimą, nuolaidžiaukite ir tegu vaikas pats nustato savo taisykles. Dar labai svarbu - nepergyvenkite, jog namai atrodo lyg po audros, nes netvarka yra ugdymosi būdas, kai einame ieškome, kuičiamės, rūšiuojame", - pastebi auklėtoja Jolita.
TREČIOJI TAISYKLĖ: Žaidimas nėra dar viena matematikos ar pasaulio pažinimo pamoka.
"Nereikėtų žaidimo metu vaiko žlugdyti savo viršenybe ir kompetencijos demonstravimu, kada vaikas konstruoja traukinuką su juo žaidžia, o mes klausiame - o kiek ratukų, kiek vagonų? Vaikas turi baigti fantazuoti ir galvoti, o mamos dar labiau sunkina užduotis ir taip daroma pamoka. Žadimas praranda vertę, nes vaikas nebėra lygiavertis, o tampa mažu žiopliuku", - patarė G.Bačienė.
Žaidimas gali tapti jus ir mažylį sujungiančiu pasauliu, kur ras vietą dideli ir maži, tik reikia pasistengti!
