Kai technologijos supa nuo gimimo

Gadžetai. Man šis žodis kažkodėl nepatinka. Tad vadinsiu tuos "velnio išradimus" įvairiai, tik ne gadžetai.

Prisimenu savo vaikystę be kompiuterio, be mobiliojo telefono, be plančetės. Ji buvo laiminga! Visų šių daiktų man nereikėjo. Tačiau laikai keičiasi ir, žinoma, priverčia keistis ir mus. Dabar nebeįsivaizduoju gyvenimo ne tik be mobilaus telefono, bet dar ir be tokio telefono, kuriame būtų el. paštas, kalendorius, skype, el. skaityklė ir pan. Ir visą tokį pažengusį gyvenimą su keliais kompiuteriais namuose, telefonais, planšetėm ir dar kaži kuo mūsų vaikai mato nuo gimimo, o mes pirmą kartą mobilųjį telefoną rankose turėjome kada?.. Tad net neabejoju, kad šių daiktų vaikams užsireiks kur kas anksčiau, nei mes turėjome. Nemanau, kad bandysiu kovoti prieš tai, kas neišvengiama. Jei visi vaiko klasės draugai turės po išmanųjį, manau tokį turės ir Adomas. Juk gyvename naujųjų technologijų amžiuje! Ir aš esu už pažangą. Tačiau kiekvienas daiktas turi būti naudojamas pagal paskirtį, atitikti savo vartotoją ir jo poreikius.

Nepritariu tokiam tėvų požiūriui, kai vaikui ribojama ar draudžiama žiūrėti TV, o tėvai patys visą dieną jį įsijungę kaip foną ar visą vakarą praleidžia ant sofos prieš TV ekraną. Jei norime vaikui riboti IT naudojimą, patys jomis turime naudotis ribotai. Jei norime, kad vaikas skaitytų knygas, patys jas turime skaityti. Jei norime užauginti protingą vartotoją, patys tokie turime būti! Viliuosi, kad Adomukas bus toks, kaip mes ir dar šiek tiek geresnis.

TV

Tokio daikto namuose net neturime! Tiesa, galime jį žiūrėti per kompiuterį, bet tai darome itin retai, nes paprasčiausiai nerandame tam laiko. Teks prisipažinti, kad net MK laidelę ne kiekvieną šeštadienį pažiūriu, todėl pats geriausias dalykas yra MK portalas, kuriame visas laideles galima peržiūrėti be reklamų. Atvirai: net nepamenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau TV. Adomas tokią galimybę turi nebent pas senelius, kur yra TV ekranai ir būna kur kas dažniau įjungti. Taigi dėl TV baimių neturiu, nes net ir ateities pirkinių sąraše pas mus tokio daikto nėra.

Kompiuteris

Čia jau kita kalba. Naudojamas kasdien ir dažnai, įvairiems tikslams. Tačiau kol kas stovi tokiame aukštyje, kad Adomas dar gerai nemato. Be to, jo kompiuteris taip kaip žaislai ar katinas nedomina, nebent žybsintis išjungimo mygtukas ar klaviatūra. Tiesioginiai ir, sakyčiau, pateisinami Adomo ir kompiuterio kontakto atvejai:
1) bendravimas Skype su seneliais. Niekas nenuginčys Skype gerumo! :)
2) ant rankos pirštų suskaičiuojami Teletabių žiūrėjimai. Tik visai neseniai pagalvojau, kad Adomas dar jokio filmuko nematė, nusprendžiau įjungti Teletabius. Pažiūri daugiausiai 5 min. ir daugiau nebesidomi.

3) MK laidelės. Adomas dažniausiai suklūsta išgirdęs vaikučių krykštavimą ir paleidus Huggies reklamą.

4) muzikos klausymas: pradedant nuo lopšinių ir baigiant netgi Metallica. Saikingai, ne per garsiai, įvairiai.

Išmanusis telefonas

Taip, tai daiktas, kuris ramina. Neįtikėtinai ramina. Ir iki šiol sunku patikėti, kad Adomo labiausiai trokštamas daiktas yra keturkampė, juoda plyta. Žinoma, kol kas temoka su juo tik 2 dalykus:
1) įsikišti į burną;
2) patikrinti gravitacijos dėsnį.
Savo telefoną laikau brangiu daiktu pinigine prasme, tad jis - ne Adomo žaisliukas. Išskirtiniais ekstra atvejais su mano priežiūra tai būna nuraminimo priemonė, kai 3 metrų spinduliu nėra kito daikto.

Na o tėčio IT Adomas matyt ir rankose nėra laikęs. Aš mama, labiau viską leidžiu :)

Distancinis pultelis, ausinės ir įvairiausi laidai, kaip IT priedai, taip pat Adomo mėgstami atributai. Leidžiame su jais susipažinti, tačiau saugome, tausojame.

Kartais pagalvoju, kad visai norėčiau, jog vaikas domėtųsi filmukais. Atsikeli ryte, įjungi kokį ir pati krenti dar pusvalandžiui pamiegoti. Bet koks filmukas atstos mamos kompaniją?! Vis tik džiaugiuosi vaiko pasirinkimu :)

Niekada nekviečiu į pagalbą IT siekiant nuraminti vaiką, ypač jei paguodos reikia čia ir dabar. Nejau lėksiu ieškoti pultelio ir paliksiu pravirkusį vaiką? Šiuo klausimu labiausiai pasitikiu savim, tik aš pati geriausiai galiu nuraminti vaiką: apkabinimu, kvaila grimasa, dainele, žiūrėjimu į veidrodį, kutenimu ir dar daug kitokių būdų. Tik jau ne TV! Keičiant sauskelnes iš anksto pasiruošiu kelis žaisliukus ar dar niekada nematytus daiktelius, kuriuos Adomas ramiai tyrinėja, kol aš keičiu sauskelnes.

P.S. Adomas iki šios fotosesijos dar niekada tiek daug kartų nebuvo susidūręs su IT, o nešiojamąjį kompiuterį apskritai pirmą kartą rankose laikė. Visada būna pirmas kartas :)