Jei turite klausimų šeimos gydytojai, vaikų kineziterapeutei, psichologei, akušerei ir žindymo specialistei, farmacininkei - rašykite: www.mamyciuklubas.lt/klausimai-atsakymai/ arba redakcija@mamyciuklubas.lt
Ne viena mama susirūpinusi, kai jos dvimetis ar trimetis vaikas nenori žaisti ir bendrauti su kitais – nesidalina žaislais, atstumia bendraamžius, net gi puola muštis. Kodėl taip atsitinka ir ar verta išties susirūpinti?
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė:
Vaikams iki trejų metų sunku suprasti draudimų logiškumą ir tai, kodėl ne visi jų norai gali būti išpildomi. Tik tėvų budrumas, pastovus stebėjimas ir kontrolė gali padėti susivaldyti bei po truputį mokytis taisyklių.
Mažyliai iki trejų metų labai nenoriai dalijasi su kitais
Tikrai normalus pageidavimas turėti savo daiktus sau. Visų pirma, reikėtų to nesureikšminti, per dažnai nekartoti vaikui, kad jis turi dalintis. Mokykite dalintis savo elgesiu. Pavyzdžiui, duokite jam kokio skanumyno, kurį valgote, gabalėlį, šypsokitės ir sakykite: „Kaip man malonu su tavimi pasidalinti, kaip smagu valgyti kartu.“ Tik tiek, apie būtinybę dalintis vaikui neužsiminkite. Taip pat mažyliui matant dalinkitės su vyru.
Su vaiku pažaiskite žaidimą, kurio metu žaidimo dalyviams (meškiukams, mašinytėms ar kitiems vaiko mėgstamiems žaislams) būtų smagu kažkuo pasidalinti. Vaikai dažnai priešinasi tam, ką mes pabrėžiame bei sureikšminame, ir mielai nepastebėdami perima teigiamą elgesį, jei jis pastiprinamas.
Kai vaikas kažkuo pasidalins, pasidžiaukite, o jei ne – tiesiog nekreipkite dėmesio. Ramiai padėdami vaikui suprasti, kad dalintis smagu, po kurio laiko tikrai pastebėsite teigiamą elgesio permainą.
Mušimosi problema būdinga 2-3 metų mažyliams
Vis dėlto svarbu slopinti norą muštis ir mokyti vaiką suvaldyti neigiamas emocijas. Kol kas jūsų mažylis dar gyvena dabarties akimirkomis, jiems sunku įsivaizduoti save kitų vietoje ir suvokti jų požiūrį, todėl iškilus sunkumui griebiasi kažkokios įprastos strategijos.
Jei kažkuriuo metu vaikas suprato, jog mušimasis padėjo pasiekti norimo rezultato arba bent jau stipriai atkreipė kitų dėmesį, gali vis tą patį kartoti, nes pasiteisina. Todėl būtina į neigiamą elgesį reaguoti kuo ramiau, ir iš anksto paaiškinti apie netinkamo elgesio pasekmes, pavyzdžiui: „Jei tu brėši man į veidą, aš tau suimsiu rankeles ir tu su manim pasėdėsi 3-5 minutėles ant kelių.“
Mažučių vaikų nuraminimui labai tinka pasisodinti juos ant kelių, prisispausti ir palaikyti rankeles. Pasikartojus tokiam elgesiui labai ramiai, be diskusijų įvykdote tai, ką buvote pažadėjusi. Tai gali būti ir nuvedimas į ramų kampelį, galima ten ramiai ir kartu su vaiku pabūti, kol vaikas apsipras. Svarbiausia apgalvoti vaikui nurimti labiausiai tinkančias priemones ir patiems reaguoti paprastai, be pykčio veide, be pakelto tono. Vaikai, pamatę, jog jų elgesys nebeiššaukia perdėto dėmesio, netenka intereso taip elgtis.
Jei prieš einant pas draugus ar į žaidimų aikštelę vaiką perspėsite, kad tik pamatę, kad jis mušasi, stumdosi ar pan., iš karto eisite namo, ir taip tikrai padarysite, po kelių kartų elgesys turėtų keistis. Siekiant pakeisti elgesį ar įvedant kažkokią taisyklę būtina tai daryti nuosekliai, be jokių išimčių, visada įvykdyti tai, dėl ko susitarėte.
Sėkmės.
Su sauskelnėmis-kelnaitėmis Huggies Pants - už saugią ir smagią vaikystę!
