Įspūdžiai po Lėjos krikštynų

Lėjos krikštynos jau įvyko prieš mėnesį, 2011-08-06, o jas prisiminti vis kažkaip smagu.

Iki šiol dar nesidalinau, o dabar norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais po mums svarbios šventės.

Viskas prasidėjo nuo kvietimų pagaminimo ir įteikimo svečiams.

Likus savaitei iki krikštynų, prasidėjo lakstymo, ruošimosi dienos. Prieš šventę pasipuošėme šventės vietą.

Vaikų šventei įrengėme specialiai vaikams skirtą žaidimų kampelį.

Ir štai atėjus šventės dienai, prasidėjo rengimosi ceremonija.

Iš pradžių mažoji neprisileido krikšto mamos, tad rengiau aš pati.

Po to krikšto mama žaidimo forma "prisijaukino" Lėją ir toliau, kaip priklauso pagal tradicijas, rengė jau krikšto dukrytę pati.

Bažnyčia buvo netoliese, tad keliavome iki jos pėstute.

Ir štai prasideda krikšto suteikimo ceremonija.

Lėja buvo rami, rimta, stovėjo tik tarp Tėvelių, bet bent neverkė.

Neišgąsdino net švento vandens užpylimas, po visko tik stovėjo ir stebėjosi, ką tas dėdė kunigas jai darė.

Tiesa pamelavau, vis dėlto bažnyčioje nuskambėjo Lėjos ašaros, kai mama jai nedavė šventintos žvakės, kuri jai labai didelį įspūdį paliko.

Ir štai Lėja - Agota jau krikščionė.

Bendra foto ir bažnyčioje mūsų laikas baigėsi.

Visa mūsų ketveriukė.

Vykome į sodybą, ten visiems svečiams išdalinau rausvus kaspinėlius, kaip Lėjos šventės bendrumo simbolį.

Po to užkandžiavome, fotografavomės, nors truputį ir lietutis buvo užklupęs, moterims šukuosenas išleido, Lėjai skrybelė nulinko, bet tai nesugadino nuotaikos.

Lėja su krikšto tėveliais.

Po to visi rašėme Lėjai sveikinimus į bendrą lapą. Brolis labai ilgai svarstė, ką gi sesei parašyti.

Surašius sveikinimus, sveikinimo lapą pririšę prie balionų, paleidome į orą. Kaip sakėme, arčiau dangaus, arčiau Dievo.

Po to dalijome dovanų svečiams, krikšto tėvams, seneliams....

Buvo tądien ir specialus Lėjos kirkštynoms laikraštukas išleistas.

Žiūrėjome apie Lėją sukurtą filmuką, pavadintą "Lėjos kelionė krikšto link".

Po stalo žaidimo, perėjome prie judresnių pramogų. Žaidėme "Aš - kūdikis, ir mano mama". Smagu buvo stebėti, kaip žaidimo dalyviai įsijautę vaidino.

Žaidėme ir "strykt pastrykt, aš maiše", atrodo, paprastas žaidimas, bet kiek juoko sukėlė. Rinkome komandas, šokinėjome, skandavome... Buvo smagu. Štai ką reiškia gera kompanija!

Tuo metu Lėja ramiai viską stebėjo sėdėdama vežimėlyje.

Ne vidurnaktį, nes vaiko šventė, o anksčiau, valgėme ir krikštynų tortą.

Na, žodžiu, Lėjai tądien dėmesio netrūko, buvo visų nešiojama, vedžiojama, šokdinama. Trumpam buvo nusnūdusi, bet vėl pabudo ir toliau ėjo šokti.

Ir kaip gera buvo po šventės sugrįžti namo į savo lovą, kur laukė saldus miegelis.

Štai tokie įspūdžiai po Lėjos krikštynų, kur buvo visko - ir rimtumo, ir ožiukų, ir juoko...Bet džiaugiamės, kad šventė ir svečiams, ir mums paliko gerų prisiminimų.

Mama Rasa