Mama besilaukdama jautėsi gerai, tik 23-ią nėštumo savaitę ėmė skaudėti gerklę, užpuolė slogos. Nenorėdama pakenkti vaisiui mama gydėsi homeopatiniais vaistais ir, atrodo, liga turėjo pasitraukti.
700 gramų mergytė
24-os nėštumo savaitės vėlyvą vakarą ji pasijuto silpnai, atsigulė ir paklodė pasruvo krauju. Kuo skubiausiai mama su tėveliu važiavo į ligoninę. Deja, ten nelabai skubėta, užpildyta forma, dokumentai, eilė klausimų.
Tik pamačiusi dar vieną kraujo pliūpsnį ir raudoną balą po mamos kojomis seselė suskubo kviesti gydytoją. Pasirodo, gydytojai nebegali sustabdyti gimdymo, laukia Cezario pjūvis. Nežinia dėl vaiko ir mamos...
Mamai skubiai leidžia kažkokių vaistų, kurie, pasak gydytojų, labai brangūs ir reikalingi plaučiukų brandinimui. Kol mamą operuoja, iš Kauno universitetinių klinikų važiuoja reanimobilis. Mama dar miega po narkozės, o pasaulį išvysta 700 gramų mergytė.
Močiutė numezgė kojinytes
Dukrytę kuo skubiausiai veža į Kauno medicinos universiteto klinikas, nes čia nėra įrangos. Atsibudusi po narkozės mama klausia, ar kūdikis gyvas, ir sulaukia atsakymo, kurį dar ilgai su skausmu nešioja širdyje: „Gyvas dar, bet per daug nesidžiaukite. Tokie vaikai arba miršta, arba būna tiesiog daržovės“.
O mažas kūdikėlis, apraizgytas daugybe laidelių, guli inkubatoriuje, apmautas vilnonėmis miniatiūrinėmis kojinytėmis, kurias skubiai numezgė močiutė, pamatavusi lėlės koją. Kūdikis ir Kauno medikai kovoja už gyvybę.
Atsigavusią po pjūvio mamą jau kitą dieną nuveža pas dukrytę, ji nuolat būna prie savo mažutės, kruopščiai nutraukinėja pienuką, kurį seselės sugirdo per zondą. Mamai nieko nežadama. Sako, jog būna visaip. Gerai, jog didesnė tikimybė, kad mergaitė išgyvens.
Paneigė neapgalvotus gydytojo žodžius
Iš keturių palatos draugių mamos kūdikis sveria mažiausiai, bet Kauno medikai ramina – ne pirmas toks atvejis. Laikas bėga, antibiotikai dažnai leidžiami mergytei, nuolat imamas kraujas, daromi tyrimai.
Bet vis dar jokių garantijų. Ilgas ir skaudus laukimas. Kiekvienas priaugtas svorio gramas suteikia vilčių. Jau 900 gramų. Gydytojai į mamos klausimus jau ima atsakyti aiškiau. Teks būti iki tikrosios gimimo dienos.
Prasideda malonioji dalis. Kenkuravimasis – susipažinimas su mama, kai kūdikis paguldomas ant mamos krūtinės. Jau galima pačiai keisti miniatiūrines sauskelnytes, dingęs ryškus kūdikio kūnelio raudonis, gerėja kvėpavimas.
Beveik 2 kilogramų mergytė su mama išleidžiama namo. Tiesa, tenka dažnai atvažiuoti į Kauną tikrintis sveikatėlės. Baimė dėl regėjimo, kuris tokiems vaikučiams dažnai būna problema, ir kitos bėdos. Mergytė auga. Nors ir kiek atsilikdama nuo bendraamžių, džiugina tėvelius.
Ir visa tai paneigė gydytojo neapgalvotai pasakytus žodžius: „Toks vaikas bus tik daržovė“.
Tėtis Žydrūnas
Aukit sveikos ir laimingos !😀
Aukite didelės :-)
didziausios sveikatytes mazylei ir dziaugsmo teveliams 😀
tik neapgalvoti zodziai tokiais atvejais ir zeidzia labiausiai,bet kaip gera kai jiems nusluosto nosi,jusu mergyte ta ir padare😀sveikatytes jums😀
Stiprybes jum ir jusu mazam stebukliukui,aukite sveiki...
Kaip miela,kad turime ir Teveli! Aciu uz graziai pasibaigusia istorija!Daug,daug Jums dziugiu akimirku!
Malonu, kad mums raso ir teveliai.😀 O istorija tikrai verta papasakojimo. Linkim jums augti sveikiems, graziems, guviems ir pamirsti ka sake gydytojai. Jums Dievulis padovanojo stebukleli ir jus ji tikrai uzauginsit.
Is tikro tai as dziaugiuosi, visomis mamomis ir zinoma teciais, tame tarpe ir savim, kad mes visi papsakojam savo ir musu kudikeliu istorijas. Nors, tikriausiai, kai kuriems is musu dar sunku viska prisimint, nors tos istorijos ir nera linksmos, taciau su graziom pabaigom. Dziaugiuos, kad papasakojam visiem, kad suzino, jog gimsta daug tokiu mazyteliu ir su ivairiomis problemomis. Nes as pati, kol nesusiduriau su tuo, net nenumaniau kiek yra tokiu coliukiu ir sklruzdeliuku.
Stiprybes visoms mamoms ir teciam!!! Auginkit, mylekit savo angeliukus!!!
Jus ti nepergyvenkit brangieji teveliai, pasivys vystymusi jusu mergaite bendraamzius. Ir mano mazute po truputi vejasi.
Stiprybes teveliams!