Mama besilaukdama jautėsi gerai, tik 23-ią nėštumo savaitę ėmė skaudėti gerklę, užpuolė slogos. Nenorėdama pakenkti vaisiui mama gydėsi homeopatiniais vaistais ir, atrodo, liga turėjo pasitraukti.
700 gramų mergytė
24-os nėštumo savaitės vėlyvą vakarą ji pasijuto silpnai, atsigulė ir paklodė pasruvo krauju. Kuo skubiausiai mama su tėveliu važiavo į ligoninę. Deja, ten nelabai skubėta, užpildyta forma, dokumentai, eilė klausimų.
Tik pamačiusi dar vieną kraujo pliūpsnį ir raudoną balą po mamos kojomis seselė suskubo kviesti gydytoją. Pasirodo, gydytojai nebegali sustabdyti gimdymo, laukia Cezario pjūvis. Nežinia dėl vaiko ir mamos...
Mamai skubiai leidžia kažkokių vaistų, kurie, pasak gydytojų, labai brangūs ir reikalingi plaučiukų brandinimui. Kol mamą operuoja, iš Kauno universitetinių klinikų važiuoja reanimobilis. Mama dar miega po narkozės, o pasaulį išvysta 700 gramų mergytė.
Močiutė numezgė kojinytes
Dukrytę kuo skubiausiai veža į Kauno medicinos universiteto klinikas, nes čia nėra įrangos. Atsibudusi po narkozės mama klausia, ar kūdikis gyvas, ir sulaukia atsakymo, kurį dar ilgai su skausmu nešioja širdyje: „Gyvas dar, bet per daug nesidžiaukite. Tokie vaikai arba miršta, arba būna tiesiog daržovės“.
O mažas kūdikėlis, apraizgytas daugybe laidelių, guli inkubatoriuje, apmautas vilnonėmis miniatiūrinėmis kojinytėmis, kurias skubiai numezgė močiutė, pamatavusi lėlės koją. Kūdikis ir Kauno medikai kovoja už gyvybę.
Atsigavusią po pjūvio mamą jau kitą dieną nuveža pas dukrytę, ji nuolat būna prie savo mažutės, kruopščiai nutraukinėja pienuką, kurį seselės sugirdo per zondą. Mamai nieko nežadama. Sako, jog būna visaip. Gerai, jog didesnė tikimybė, kad mergaitė išgyvens.
Paneigė neapgalvotus gydytojo žodžius
Iš keturių palatos draugių mamos kūdikis sveria mažiausiai, bet Kauno medikai ramina – ne pirmas toks atvejis. Laikas bėga, antibiotikai dažnai leidžiami mergytei, nuolat imamas kraujas, daromi tyrimai.
Bet vis dar jokių garantijų. Ilgas ir skaudus laukimas. Kiekvienas priaugtas svorio gramas suteikia vilčių. Jau 900 gramų. Gydytojai į mamos klausimus jau ima atsakyti aiškiau. Teks būti iki tikrosios gimimo dienos.
Prasideda malonioji dalis. Kenkuravimasis – susipažinimas su mama, kai kūdikis paguldomas ant mamos krūtinės. Jau galima pačiai keisti miniatiūrines sauskelnytes, dingęs ryškus kūdikio kūnelio raudonis, gerėja kvėpavimas.
Beveik 2 kilogramų mergytė su mama išleidžiama namo. Tiesa, tenka dažnai atvažiuoti į Kauną tikrintis sveikatėlės. Baimė dėl regėjimo, kuris tokiems vaikučiams dažnai būna problema, ir kitos bėdos. Mergytė auga. Nors ir kiek atsilikdama nuo bendraamžių, džiugina tėvelius.
Ir visa tai paneigė gydytojo neapgalvotai pasakytus žodžius: „Toks vaikas bus tik daržovė“.
Tėtis Žydrūnas
labai grazios foto, lyg kalediniai atvirukai, pirmoji vieta garantuota!
O jau nuotraukos superines 😀
o jau vaikai kokie grazus😀
jau siluma kokia yra nuo jusu nuotraukyciu 😀
viskas tiesog super : )
Pasakojimas labai gražus 😀 O jau nuotraukytės!! 😍 Super 😉 Be galo šiltos, mielos, gražios... 😀
Vajej kokios meniskos nuotraukytes😀Saunuole mamyte!O vaikuciai begalo grazus, tik truksta ju sypseneliu...Bet siaip tai SUPER!!!
labai grazu ir vaikuciai labai grazus.
grazus vaikuciai ir eglute grazi.😍
aciu, dziaugiuos kad patinka netik man, musu Kaledos.
labai grazios nuotraukytes,taip pat ir pasakojimas=))))
Super nuotraukytes,ypac pirmoji,kaip atvirukas,o vaikuciai labai mieli ir grazus,labai labai aciu,kad galime matyti toki grozi
saunus siltas pasakojimas 😉 egle labai grazi, vaikuciai taip pat
Miela malonu buvo skaityti😀 Nuotraukos labai gražios, man labai pirma patiko, kur vaikai rašo laiškus😀
Labai grazios nuotraukytes😀
Tikrai dziaugiuosi del jusu ir kad auga tokia sauni mergyte:-) mano istorija taip pat labai panasi as pagimdziau 24 sav ir mano sunelis svere 826gr. jokiu vilciu mums nesuteike kad gyvens vis sakydavo kad laikas parodys,tie 3men kuriuos isbuvome kauno klinikose buvo itemti bet dabar esu rami jau mums 4men ir viskas eina tik i geraja puse todel labai gerai jus suprantu ka jums teko isgyventi ir sekmes auginant dukryte.
Sveikinu, as skaiciau ir kartu su jumis prisimeniau kaip ir as praleidau 3 menesius Kauno klinikose , mano Rolandelis gime 800 gr. ir 29 savaiciu , aukite sveiki ir dideli
turbut pinigu mazai davet,del to taip ir sake,jie juk parsidavelei,ne viena atveji girdejus esu,bet gerai kad jusu mergyte pasirode stipri ir nusluoste daktaram nosi.stiprybes jum
Dieve kokiu yra gydytoju,o sako jie issilavine,kita karta kaimo zmogelis nepasakytu tokiu zodziu,o cia kazkokia meteriske,save laikanti gydytoja,tai kas mamai brangiausia,vadina...darzove...siaubas...Labai dziaugiuosi,kad vaikiukas isgyveno.Mano sunelis irgi gime 1menesiu anksciau,buvo nerimo,bet viskas baigesi gerai,dabar laksto visas vyras😀))
nu sunku skaityti,,tai kazin ta daktare buvo i ka panasi,ar tik ne i supuvusi pomidora,kaip ju intelekto lygis leidzia jiems tokia akimirka kalbeti,jums sekmes ,jus jau laimingi,dievas pades
nera to blogo kas neiseitu i gera! sauuoles !😀
aukit dideles ir sveikos 😀)))
skaitau sia istorija ir prisimenu lyg vakar viskas vyko ir pas mus. Mano vyresnelis buvo tik truputi didesnis- 26 savaiciu ,o svere- 870 gramu ,o dabar jau 7-neri metai prabego, tik mazesnis ugiu ir svoriu, o daugiau vaikas labai geras ir protingas. linkiu jums stiprybes ir istvermes. aukit dideles!!!!!!!!!!