Viena mama forume papasakojo štai tokią situaciją:
Sveiki, manajam beveik dveji metai, tačiau jau beveik mėnuo, kai ėmė save mušti. Ploja sau per galvytę. Arba kai pasakau, kad kažko negalima - jis ima daužyti sau galvytę. Būna, kad krenta ant žemės ir specialiai daužo galvą. Neseniai pargriuvo ant asfalto ir ėmė trankyt galvytę. Vos spėjau pakelti, kad nesusižalotų. Nesuprantu, kas jam darosi. Kiek laiko maždaug trunka šitas “etapas” ir kaip galėčiau jam padėti?
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Laba diena,
Na, neaišku, ką taip Jūsų vaikiukas išreiškia, bet dėmesio tikrai gauna taip darydamas. Kokiomis aplinkybėmis jis daužo galvytę? Kai pyksta? Kai jo neklausot? Kaip elgiatės kai jis taip pradeda elgtis? nusileidžiat? pamylit?
Kaip ten bebūtų, jo tokia veikla - protestas. O Jūsų reakcija, matyt, skatina jį toliau taip elgtis.
Matyt, vertėtų jam nenusileist ir elgtis taip, kaip prieš jo tokius veiksmus. Jei jis kažko nori, siekia, jus sakot "ne". Tai bet kokiu atveju "ne" turi išlikt. O jį reiktų apgint nuo savęs žalojimo. pvz. pakelt nuo grindų ir pasodint ant lovos.
Jei atkakliai stojas nuo lovos - sodinkite vėl. Kai pamatys, kad išeities nėra, tik pasilikt ant lovos, gali pradėt galvą daužyt į lovą - tegul daužo, neužsigaus. Nepraraskit savitvardos. Galite pasakyt jam: "suprantu, kad pyksti, bet jei nori apie tai pasikalbėto, turi nurimt. Nepalikite vieno arba jei yra galimybė, galite palikti, tik nuolat prižiūrėkit, kad nasusižalotų.
