Nuolatinė „Mamyčių klubo“ narė Deimantė nori pasidalinti su visais unikaliais savo močiutės megztais žaisliukais.
Mezgė su draugėmis pavėsinėje
Mano močiutė polinkį mezginiams turėjo jau nuo mažų dienų. Pirmąjį savo darbelį nusimezgė būdama 8 metų – tai buvo kepurė ir šalikas.
{pic:zaislas1}
Ji man pasakojo: kai buvo maždaug 10 metų, jos senelis pastatė jai ir jos draugėms pavėsinę, kad susėdusios mergaitės galėtų užsiimti visokiais rankdarbiais. Ir pavyko tai įgyvendinti. Močiutė pasakodavo, kaip būdavo smagu visoms susėdus paplepėti su virbalais rankose.
Močiutę megzti išmokė jos senelė. Mamytės ji neteko būdama vos dvejų metukų. „Kulinarė iš manęs nekokia“, – sako man močiutė, nes jos tiesiog neįleisdavo į virtuvę.
Jai senelė sakydavo, jog vaikams čia – ne vieta. Be to, sako jai senelė, turėsi tarnaitę, kuri tau gamins valgį. Mano močiutė, ištvėrusi antrąjį pasaulinį karą, vėl ėmėsi savo mylimo užsiėmimo – mezgimo.
Žaisliukus parduodavo ir dovanodavo
Močiutė pradėjo megzti žaisliukus. Užtekdavo pamatyti nuotrauką – ir jau rankose virė darbas. Nereikėjo jai nei brėžinių, nei iškarpų – viską darydavo pagal save. Ji man ne kartą yra pasakiusi: „Aš tiek esu numezgusi žaislų, kad visus sudėjus eilė nusitiestų į Maskvą“.
{pic:zaislas2}
Aišku, taip ji juokaudavo. Bet išties žaisliukų ji yra numezgusi visą galybę. Juos pardavinėdavo arba dovanodavo, nes daug kas prašydavo numegzti kokį žaisliuką.
Beje, močiutė dar mokėjo nerti įvairias servetėles, kurios išties būdavo neapsakomo grožio. Būdama mažytė, nešiodavau jos megztas pirštinytes – jos irgi buvo pasakiško grožio. Mat jose būdavo įmegztos ne tik boružėlės ar širdelės, bet ir nuoširdi meilė.
Dabar močiutė nebemezga dėl blogos sveikatos, pablogėjusio regėjimo, o ir pirštai taip nebeklauso. Bet teoriškai mane pamokina, kaip megzti kokia nors mezginio dalį.
Jos gyvenimas buvo labai banguotas, bet niekada ji iš rankų nepaleido vąšelio, virbalų ar adatos. Savo darbelių ji išsaugojo labai mažai, nes daug išdalino, tačiau tie, kurie liko, labai saugomi. Jais labai mėgsta žaisti mano mergytė.
{pic:zaislas3}
Deimantė Radžienė
visi be galo grazus darbeliai.o ypac tai musmires.pasaka,koks grozis.niekur nesu maciusi nunertos.ten su vaseliu?noreciau ir as tokio grybo rasto.
Man net sunku suvokti, kad visa tai galima padaryti rankomis. Pavydžiu...
labai miela, kada vertinami mociutes darbeliai, kurie suteikia silumos ir smagius prisiminimus. mes taip pat turime be galo grazu mociutes krizeliu siuvineta paveiksla, kuri iremine pakabinome ant sienos.
Kaip graziai 😀 saunuole
mano mama irgi mums siudavo zaislus ir nerdavo,ir megzdavo,ir lelems rubeliu prisiudavo...kad as nors puse tiek buciau paveldejus.... 😀
GERAI KAIP MOCIUCIU ISMINTIS PERSIDUODA ANUKAMS
Tikrai nuostabu! Kai yra laki fantazija ir nemaza patirtis, breziniai nereikalingi!
Stai is kur Deimantes gabumai rankdarbiams!Paveldejo is mociutes!
Fantastika,koks grozis!