Birželio 21 dieną mums suėjo 9 mėnesiai

Taigi, birželio 5 mažylei netikėtai pavyko atsisėsti iš gulimos pozicijos. Tai įvyko taip: Gabytė gulėjo ant nugaros, tuomet apsivertė ant vieno šono, ant kito, ant pilvuko ir vėl ant nugaros ir op...pasirėmus viena rankyte atsisėdo.

Mačiau, kad mažylė pati išsigando, taigi greit nukrito ant nugaros ir pasistengė atkartot tą veiksmą, bet žymiai lėčiau, kad įsimintų, kaip tai daroma:) Birželio 7 d. mūsų saulutė, kaip įprasta, gulinėjo ant lovos ir bandė pasiekti šalią stovintį butelį ant atramos ir tuomet pasirėmusi rankytėmis ji atsistojo.

Tai buvo gana netikėtai, bet labai mus nudžiugino, kadangi aš karts nuo karto paguldau dukrytę į lovytę ir rodau jai, kaip reikia įsikabinti į lovą, kad galėtų atsistoti.

Ir štai mano pamokos nepraėjo veltui, mažylė suprato, kaip tai galima padaryti pačiai. Žinoma, pirmieji kartai būna gana netikėti, tačiau aš tikiu, jog ne už ilgo šis netikėtumas peraugs į pastovų veiksmą.

Be to, mažylė nenustygsta vietoje, jai viskas labai įdomu, ji pastoviai bando kažką atidaryt, apčiupinėti, paliesti, paglostyti arba įsidėti į burną. Taigi, didžiausią laiko dalį mes jau praleidžiame ant grindų.

Kalbant apie miegojimo ypatybes...oi, čia išties nereali pažanga:) Mūsų saulutei jau nebeužtenka vietos savo lovytėje, nes ji miegodama labai mėgsta vartytis, vartosi į visas šalis, kartais miega netgi ant pilvo.

Vieną kartą mes kaip įprasta užmigdėm savo mažylę vakare ir ji turėjo miegot iki pat ryto, kol neišalktų, tačiau jau po val. išgirdom negarsų zyzimą, priėjom prie lovytės, o mažoji vertėsi ir tiesiog prisispaudė prie lovytės atbrailos.

Mes ją truputį nustumėme į šoną, kad ji pajustų, jog turi pakankamai vietos miegojimui, tik tuomet ji nusiramino. Beje, paryčiais, kai mūsų deimančiukas prabunda ir pavalgo, tai jau miega mūsų lovoje, tarp manęs ir vyro, kad nenukristų.

Kad Jūs matytumėte, kaip ji tuomet vartosi. Rodos, jeigu gulėtų viena mūsų didžiulėje lovoje, netgi tuomet jai neužtektų vietos:) O kartais apsiverčia ant šono ir jos rankytės atsidūria ant mano arba vyro nugaros, tai tuomet pradeda zyzti, jog jai neužtenka vietos, mes su vyru turime šiek tiek atsitraukti, nes kitaip mažylė prabus.

Žodžiu, juokas pro ašaras:)

Beje, mūsų mažylė eksperimentuoja ir su valgiais. Anksčiau aš pati jai atkąsdavau banano gabaliuką ir duodavau suvalgyt, o dabar tiesiog duodu į ranką pusę banano ir mūsų saulutė jį kuo puikiausiai kramto.

Visai neseniai mes su vyru nupirkom arbūzą ir ką Jūs galvojate? Žinoma, mažylė tiesiog reikalavo, kad pasidalintume su ja:)

Taip ir padarėm. Jau pastebim, kad mūsų aukselis ne vien čiulpia maistą, tačiau naudoja savo dantukus, bando atkąsti arba šiek tiek pagraužti. Atsigert mes irgi bandome iš puoduko.

Tenka pripažinti, kad Gabytė nuo pat kūdikystės absoliučiai nieko negėrė, galėdavau įduot jai šiek tiek vandens, kai žagsėdavo, o taip jokių sulčių, arbatų bei gėrimų ji negeria. Pastaruoju metu ėmiausi šiokios tokios gudrybės: parodžiau jai, kad galima gerti ne tik iš buteliuko, bet ir iš puodelio.

Pastebėjau, kad jai patinka pats procesas, tad dabar duodu jai sulčiukų būtent iš puoduko. Ji po truputį mokinasi taisyklingai gert, kartais girdžiu kaip ji siurbia sultis, o aš tokiu būdu numalšinu jos troškulį.

Kasdien bandom išmokti vis kažką nauja:)

Žinote, jau kelios dienos kaip mano mažylė pati stojasi lovytėje, atsirėmusi į kėdutę, į mūsų lovą, tiesiog į mus... ir į viską, ką tik galima. Ji stojasi, griūna, vėl stojasi, vėl griūna ir vis tiek stojasi:) Šiuo metu mes su vyru neturim nei sekundės ramybės, nes reikia nuolat bėgioti iš paskos:)