Astos istorija apie dingusią neapykantą vaikams

Visai neseniai tapau Mamyčių klubo nare ir noriu jums papasakoti, kas paskatino mane prisijungti prie šio klubo.

Prasidėjo beveik depresija

Prieš metus net nebūčiau pagalvojusi, kad mano gyvenimas taip pasikeis. Prieš metus buvau studentė, kuri dar laisvu laiku dirbo, nes norėjo būti nepriklausoma nuo tėvų. Buvo intensyvus pasiruošimas diplominiam darbui, bemiegės naktys ir nuostabusis diplomų įteikimas, kad keturių metų vargas pagaliau vainikuotas. Šalia manęs – nuostabiausi ir brangiausi žmonės: tėvai, sesuo ir mano MYLIMASIS.

Su draugu per Jonines atšventėme ketvirtąsias draugystės metines, o tada susėdę galvojome, ką toliau darysim. Liksime Kaune? Aš labai to norėjau, bet... Mano draugas tada man pranešė, kad jam Telšiuose pasiūlė darbą (mes abu esame plungiškiai, tik studijų metu gyvenome Kaune), ir atlyginimas dvigubai didesnis nei mano tuo metu, kai dirbau vienoje įmonėje.

Jis Kaune darbo neturėjo, buvo šiek tiek pikta, kad jis net nebandė ieškoti. „Kaune mes neturime, kur gyventi ir dar kokios nuomos kainos“, – kalbėjo jis, o aš tik galvojau, kaip nenoriu palikti Kauno. Čia gi mūsų draugai, mano svajonių darbas.

Kalbėjau su mama, ką daryti, nes laiko apsispręsti nebuvo daug. „Močiutė gi laisvą butą turi Telšiuose, ten niekas negyvena“, – pasakė mama ir mano draugas už to dar labiau užsikabino. Taigi mes keliamės gyventi į Telšius.

Man prasidėjo depresija, viskas Telšiuose man nepatiko, žmonės man atrodė kaip idiotai, veiklos čia buvo nulis. Net darbo neradau, kur tik eidavau, ten atsakydavo, kad šiuo metu darbuotojų neieško.

Aš nėščia. Ką darome?

Nuolat sėdėjau namie. Buvo močiutės 70-metis, susirinko visa šeima, teko ir taurelę pakelti ir tada toks veriantis keistas jausmas pervėrė širdį. Net nesupratau, kas darosi. Iškart pirmadienį nulėkiau į vaistinę pirkti nėštumo testą ir ką jūs galvojate – aš nėščia!

Buvo sunku patikėti, bėgau į vaistinę ir nusipirkau dar du skirtingus nėštumo testus ir jie vėl tą patį rodo. Ką daryti?

Draugas reagavo ramiai, per daug ramiai, mane šiek tiek tas ramumas net suerzino. „Žinojau, kad kada nors taip bus“, – jo reakcija į nėštumą. „Tai ką darom? – paklausiau.

„O ką čia padarysim, būsime tėvais“, – atsakė man ir aš vos nenuvirtau. Išsigandau. Juk aš labai nemėgau vaikų ir visada sakiau, kad jau „tų parazitų“ aš niekada neturėsiu, nes dirbau tokį darbą, kur pastoviai susidurdavau su neišauklėtais ir nemaloniais vaikais.

Kai susitaikiau su šia mintimi, galvojau, kaip pasakyti savo tėvams. Juk aš jų vyriausioji dukrelė, jų pasididžiavimas. Kaip jie reaguos, aš neturiu gi brolių ar seserų, kurie turėtų jau vaikų. Nežinau jų reakcijos. Bet po to pagalvojau: man 23 metai ir studijas jau baigiau, ką jie gali pasakyti.

Pasakiau mamai, ji tuomet kepė kotletus, taip susijaudino, kad pusė tų kotletų sudegė. „Laikas jau, laikas“, – pasakė ji.

Labai bijojau tėčio reakcijos, bet jis, kaip ir draugas, reagavo labai ramiai. Ar čia visi vyrai taip reaguoja?

Greitai būsime trise

Laukia pirmas apsilankymas pas gydytojas. Aš maniau, kad nėštumas nelabai didelis, bet ką jūs manot – jau 11 savaičių. Tyrė ultragarsu. Pamačius savo angelėlį, pradėjau verkti ir tada supratau, kad tas mažas žmogutis yra man brangiausias pasaulyje. Ir neapykanta vaikams kažkur dingo. Nebeerzina tiek stipriai jų išdaigos kaip anksčiau.

Ką darome toliau? Tuokiamės? Taip, tuokiamės. Lapkričio 28 dieną ištekėsiu už savo mylimojo. Mes tapsime šeima. Greitai BŪSIME TRISE.

Mano gyvenime tiek pasikeitimų, kad vos spėju viską „virškinti“. Bet esu laiminga. Nesigailiu nieko.

Kai tik sužinojau, kad esu nėščia, pradėjau žiūrėti MAMYČIŲ KLUBO laideles, ten ir sužinojau apie internetinį Mamyčių klubo puslapį. Jame daug informacijos ir nuostabios mamos diskutuoja įvairiomis temomis.

Jų dėka semiuosi žinių, kad vėliau, kai atsiras mažylis (gydytojai sako, kad tai įvyks balandžio 29 d.) galėčiau pritaikyti praktiškai. Labai dėkui Jums!

Asta Berankytė

MK: Iš visos širdies tave sveikiname su artėjančia gyvenimo švente! Būk laiminga ir džiaukis tuo, ką šią akimirką duoda Tau gyvenimas. Nekantriai lauksime įdomaus reportažo ir įspūdžių iš vestuvių! Juk visoms smalsu, ar ne taip, mamytės?!