Sveiki,
Noreciau pasidalinti su Jumis savo istorija apie tai, kaip reikia nenuleisti ranku, siekiant, savo svajones :) Esu Jurgita (32), triju vaikuciu mama...Pirmasis Armandas (6) jau rudeni prades lankyti pirmaja klase, jis pas mus atkeliavo labai tradiciskai... Is kart po vestuviu buvo kviestas i si pasauli, ir gan greitai prikviestas :)) O kai suzinojau, kad pirmagimis bus berniukas, tai isvis buvau euforijoje, nes visada svajojau tureti vyresni broli... Ir maniau, kad po to tikrai bus dukryte ir mano svajone bus igyvendidnta vaikuose :) Na ir ka, paaugus Armandukui, nusprendem "pirkti" sese :) As taip troskau dukrytes, kad visur mergytes tik ir matydavau, o dar ir vyro sesuo pagimde dukryte, ir pusesere pagimde dukryte.....Ir stai lekiu i didiji echo, kur tikiuosi patvirtinimo, jog musu sese puikiai auga pilvelyje :) Ir ka Jus manot??? Ten ne sese, o brolis..... Trumpa akimirka apime toks liudesys...pamenu, sedejau kmuk ant suolelio ir sluosciausi asaras....(uz kurias man dabar labai geda)...Taciau, tada paglosciau pilvuka, ir tariau ....Na ka, suneli, broli tu jau turesi, o as pazadu, kad butinai tau padovanosiu ir sese :)) Ir kaip tarem, taip ir padarem :))) Siandien as dziaugiuosi savo svajone ant ranku :))) Tad jei, kuri turit panasiu svajoniu, nenuleiskit ranku, nes svajones PILDOSI :)))
žavu 😀