Pradedame antrąją pasakų savaitę ir kviečiame ir jau pradėjusias, ir naujai prisijungusias mamas kurti antrąją pasaką KARTU! Pamatėme, jog pirmosios savaitės užduotis jums pasirodė sudėtinga, todėl dabar pasaką kursime kartu komentaruose!
Konkursas "Pasek man pasaką apie..." vyks dar tris savaites ir o vienai sudalyvavusiai likusiose trijose užduotyse (toks mūsų atsiprašymas už pakeistas sąlygas) įteiksime pagrindinį prizą -
Naują LEGO®DUPLO® rinkinė "Miškas: Parkas" (10584)
ANTROSIOS SAVAITĖS UŽDUOTIS
"Pasek man pasaką apie... žvejybą"!
Pirmoji pasakos frazė:
PETRAS SU TĖČIU VINCENTU IŠVAŽIAVO Į ŽVEJYBĄ...
Jūsų užduotis - kurti istoriją pagal vėliausiai komentaruose esančią frazę!
Pagrindinis vertinimo kriterijus - originalumas!
Savaitės nugalėtoją rinksime balandžio 28 dieną ir įteiksimeLEGO®DUPLO® rinkinį "Miškas: Žvejyba" (10583)
Pritvirtinkime laivą prie automobilio ir keliaukime į žvejybą su nauju LEGO DUPLO rinkiniu! Čia pasisveikinsime su draugiškomis lape ir vovere, kol pasieksime tinkamiausią vietą gaudyti žuvį. O po geros žvejybos laimikį bus galima iškepti ant stovyklavietės ugniakuro. Šis rinkinys ilgam užims vaikus, kurie ras vis kažką naujo ir netikėto. Taip pat nepamirškite kartu aptarti pramogas gamtoje, kaip reikia elgtis valtyje ir kaip naudinga valgyti žuvytę. Puikus LEGO DUPLO automobilis tiks įvairiausiems žaidimams, o rinkinyje rasite tėčio, vaikučio, lapės, voverės ir žuvies figūrėles.
Petras iš baimės užsimerkė, o atsimerkęs kai viskas nurimo pamatė, jog pateko į ledo karalystę. Keista, pagalvojo, o kodėl visai nešalta? Ogi todėl...
Taip jiems bekeliaujant, staiga pradėjo snigti, lyti, žaibuoti ir griaudėti. Viskas - vienu metu. "Tikriausiai jau netoli stebuklingasis kalnas" - pagalvojo Petras, įsikibęs medžio šakos. Apsižvalgė - ogi neliko nė vieno jo draugo. Ir beždžionėlę, ir grifą nunešė stiprus vėjas.
- "Bet gi aš esu Petras, Petras Didysis, ir įveiksiu visas kliūtis".
Petras paleido medžio šaką, o tuo tarpu vėjo gūsis pūstelėjo ir Petrą nunešė nežinoma kryptimi...
Taip juos bedainuojant isgirdo padangeje tuo metu skrides grifas ir jam pasidare idomu, kur draugai keliauja. Isklause grifas visa istorija nuo pradzios iki pabaigos ir nutare leistis i kelione drauge. Juk tokiai kelionei butinai reikalinga zvitrioji akis, o ir kalno virsune skraiduolis pades draugams iveikti
Keliavo jie kartu dainuodami :
-Paskubek paskubek, draugui bedoje padek.
Prisijunki ir Tu - bus keliaut labai smagu.
Ir kliutis iveikt lengviau, jei keliaus musu daugiau 😀
Pirmiausia jis pamate bezdzionele Koko ir pakiete keliat kartu - bezdzionelei pasirode smagus toks issukis ir ji sutiko 😀
O i kelione keliauti vienam ir nedrasu, ir nesaugu, tad butinai reikejo susirast kelionei bendraminciu 😀
Vel pasikase vienaragio plunksnos koteliu ir atsidure prie graziojo ezero, kur smagiai sau plaukiojo auksine zuvele. Zuveles instrukcijos pasirode gan paprastos is pirmo zvilgsnio: surasti geltonaji kalna su didziule ola ant pacios kalno virsunes, kurioje gyvena sparnuotoji feja ir paprasius jos stebuklingojo zemelapio su baltuju vienaragiu takais, bus galima traukti ieskoti savojo neskraidancio vienaragio.
Tik auksine zuvele ispejo, naudotis burtais ant kalno negalima, nes sie gali suveikti ne taip, kaip tikiesi...
Tik va, iskilo problema, kur ieskoti vienaragio? Kas jam pasakys? Ec.... gerai dabar butu isgirst auksine zuvele, - pagalvojo Petriukas. Uzteko jam tik pagalvoti apie tai ir....
Tada žengė keletą žingsnių link didžiulio medžio - baobabo, kurį Petriukas tik paveikslėlyje tebuvo kartą matęs. Tikėjosi užsiropšti ant kokios aukštesnės jo šakos ir pasižvalgyti - gal užmatys kažką, kas patartų, kur jam ieškot vienaragio.
Priėjęs arčiau pamatė, kad baobabas pasipuošęs nuostabiais baltais žiedais, o aplink juos zuja daugybė mažulyčių paukštelių. Besigėrėdamas tokiu reginiu, Petriukas nė nepastebėjo, kaip ant peties nutūpė ryškiaspalvis drugelis ir tyliu balseliu ištarė:
-Vienaragiui trūksta vienos plunksnos. Be jos jis negali skraidyti ir padėti visiems, prašantiems jo pagalbos. Padėėėk.
Drugelis nuplasnojo, tardamas paskutinįjį žodį. O Petras pilnai suprato, kad . nuo žemės negalinčiam pakilti vienaragiui, čia gresia rimti pavojai...
Petriukas staiga atsidūrė ten, kur dar tikrai tikrai niekada nėra buvęs... ,,Kur aš? Sapnuoju gal?" - susirūpinęs žvalgėsi berniukas. Bet apsičiupinėjęs, įsignybęs gana skaudžiai, kaip kad kažkada močiutė jam patarė, į kitą ranką, įsitikino, kad čia toli gražu iki spano...,,Tai gal čia Afrika? Nejaugi pildosi mano svajonė?" -negalėjo patikėti. Tik, atgniaužęs rankoje suspaustą plunksną, suprato, iš kur čia tas stebuklas ir saugiai paslėpė plunksną užsegamoje marškinių kišenėlėje.
Varte varte rankose ta plunksna ir svajojo sau apie Afrika bei busimus joje nuotykius. Tik besvajonat sunizo ranka netiketai, tai Petriukas tos plunksnos koteliu ir pasikase ja, bet akyse tik suraibuliavo visos vaivorykstes spalvos su auksinem zvaigzdutem, zaibais ir...
Petriukas panoro zut but nukeliauti i Afrika.
-Aisku, tetis neisleis.... Ir auksine zuvele cia nepades. As tuctuojau turiu sugalot, kaip patekti i Afrika.
Petriukas maste, kaip cia pasistatyt laiva,kuriuo nukeliautu i Afrika, rezge savo galveleje planus. Ir jis nezinojo, kad plunksnos stebuklingos buta....
Tiesa, Petras vis dar stovėjo prie durų, nedrįsdamas užeiti į kambarį , kur taip smagiai šnekučiavosi tėtis su profesoriumi. Jis pro durų plyšelį vis žvilgčiojo ir laukė - gal išgirs kokių neįtikėtinų dalykų, kurių suaugusieji tiesiog neišdrįstų pasakoti prie vaiko... Tačiau kol kas vis girdėjosi tik ,,seni geri laikai".
Staiga Petrui kažkas labai sukuteno nosį ir jis nesusilaikęs taip stipriai nusičiaudėjo, kad net galva trinktelėjo į duris... neskaudžiai, bet to garso užteko, kad tėtis su profesoriumi šoktelėtų iš netikėtumo nuo sofos.
-Ohoho, čia turbūt tu, Petrai, toks jau didelis užaugai,- tiesė ranką pasisveikinti smagiai šypsodamasis profesorius Smalsutis. - Tėtis minėjo, kad tu ne ką mažiau išradingas, nei mes kažkada buvome.
-Laaba dienaa,- nedrąsiai ištiesė ranką berniukas, pasimetęs nuo netikėto atsidūrimo suaugusiųjų dėmesio centre.
-Žinai, Petrai, turiu tau mažą nepaprastą dovanėlę, kurią parsivežiau iš Afrikos. Vieną naktį susapnavau, kad turiu ją atiduoti berniukui, kurio namuose svečiuosiuosi vos grįžęs iš kelionės. O tas pirmasis ir esi tu.
Tai pasakęs, profesorius ištraukė iš kelnių kišenės plunksną.
-Gal tu sugebėsi išsiaiškinti, kieno ji...
Petriukas žiūrėjo į ką tik gautą plunksną, kuri buvo balta kaip sniegas, švelni lyg pats švelniausias pūkelis ir lengva lengva lyg dangumi skriejantis baltas debesėlis. Berniukas kilstelėjo ją aukštyn. Vos pajutusi saulės spindulėlį, įbėgusį pasisvečiuoti pro langą, plunksna ėmė spindėti, žaižaruoti visomis vaivorykštės spalvomis. O Petriuko galvoje staiga šmėstelėjo jau matyto vaizdo akimirkos... ,,Ar tik nebus ji vienaragio" - pagalvojo berniukas ir, pamiršęs taip ilgai lauktų profesoriaus pasakojimų klausymąsi, nėrė pro duris į savo kambarį.
Profesorius buvo senas geras tėčio Vincento draugas, dar nuo mokyklos laikų. Juodu prisiminė senus, gerus ir nerūpestingus vaikystės metus, kai besėdėdami viename suole, įvairiausių dalykų prisigalvodavo ir linksmindavo klasės draugus neįprastomis istorijomis. Bet Petrui tuo tarpu senos geros istorijos buvo nė motais... jam vis šmėsčiojo galvoje tėčio keli pasakyti žodžiai apie profesorių Smalsutį, jog jis pamatė labai jau neįprastų dalykų keliaudamas į Afriką. Jam taip knietėjo apie juos išgirsti ir kiek įmanoma greičiau.
O štai Petriukas su tėčiu toliau sau nerūpestingai gyveno,jau primiršę įdomiosios žvejybos nuotykius, kol pas juos vieną gražią vasaros dieną į svečius iš tolimosios Afrikos neatvyko garsusis gamtos tyrinėtojas, profesorius Smalsutis...
Ir kartu su drauges pavyzdziu ji lengvai ismoko triauskint misko gerybes.
Bet laputė nelabai mokėjo valgyti tuos dalykus, vaikščiojo alkana , nors maisto aplink buvo apsčiai...
nulenkus iš gėdos galvą ji nuėjo pas voverytę Triauškalytę...
O auksine zuvele taip ir buvop sumaniusi, kad lape valgys riesutus, uogas, grybus- visa, ka ras augancio miske 😀 Todel zuvelei paliepus, taip ir nutiko 😀
Lapei reikėjo pasikeisti, ji norėjo būti visų mylima ir gerbiama. Ir sugalvojo būti žaliavalge! Kad daugiau nereiktų medžioti, juk žolytė taip pat skani 🌷
Ir suprato,kad tai buvo ne sapnas.