Ech, bėga tas laikas...Lyg vakar dalyvavome pirmąjame Unicef rengiamame maratone... Na toks ten buvo dalyvavimas su dviejų metukų vaikiuku: mama ėjo, vėliau parnešė į finišą...
O šįsyk jau, penktąjį, jubiliejinį kartą bėgome, tiksliau vaikas VIENAS bėgo, bėgo net su darželio grupioku, kuris labai, labai bijojo pasimesti, maldavo mamytės kartu bėgti...bet juk mes jau MOKINUKAI, mums su mamytėmis negalima, tiksliau jau mamytės mano,kad vaikai dideli ir moka VIENI.
Tad Birutė griebė savo darželio mylimą grupioką už rankos ir į trasą...net vaikinui ašarėlės nudžiuvo ir veiduką šypsena papuošė (gaila, mamytės neatsiklausiau apie nuotraukos viešinimą, tad grupioko tik nugarą pamatysime).
Tad kam maratonas įveiktas penktą kartą ir jau antrą kartą be mamos, o kai kam PIRMĄ kartą be mamos. Valio. Šventė.
Ačiū organizatoriams už medalį, jau mūsų vaiko ir Unicef istorijoje trečią (pirmą kartą nebuvo medalių, buvo dovanos, antrą kartą, jei gerai pamenu, buvo šokoladiniai, o jau trečią, ketvirtą ir penktą kartą metaliniai).
Ačiū, kad beveik nebuvo grūsties, nes idealiai buvo organizuota (iš anksto reikėjo atsiimti marškinėlius), buvo atskirta nuo tikrųjų bėgikų, kurie bėgs rytoj ir ne Vingio parke, dėkojame už nuostabią programą, kuri vaikus padrąsino ir sujungė. Ačiū už vaikiukų draugiškumą, kurie liūdėjo, kad Birutė nedalyvavo su jais, o juk mergina turėjo veiklos: guodė-drąsino savo buvusį grupioką.
Ačiū Mamyčių klubui, kad turime galimybę pasidžiaugti savo džiaugsmeliu.
Šaunuoliai! 😀
Šaunuoliai! Mes šiandien bėgsime Danske Vilniaus maratone 😀 Tiksliau, Saulė netrukus bėgs, mama palaikys 😀 Mes tai pirmą kartą - for fun
👍😀
Fantastika 👍 Šaunuolė Birutė 🌷