Adomo krikštynos: pro rakto skylutę

Nuskambėjo nuaidėjo mūsų Adomo Aivaro krikštynos. Tiek planuota, ruoštasi, laukta, o šventė šast ir praėjo. Žinau, kad šventės laukėme ne vieni, o visas MK mamų būrys, nes šį kartą viskas vyko ypatingai – viešai planuojant iki menkiausių smulkmenų :)

Nors dar neturime fotosesijos akimirkų, o patys fotografavome tikrai mažai (nes juk buvo fotografas – tai tikrai nukrito didelis darbas), nutariau patenkinti MK mamyčių smalsumą ir pasidalinti keliomis akimirkomis. Tad viską ir pavadinau „pro rakto skylutę“, kai matosi ne viskas, bet viskas taip įdomu :)

Šį kartą labai trumpai, tik kelios šventės akimirkos, na o išsamų reportažą pažadu sulaukusi fotosesijos rezultatų.

Namus puošiau ir ruošiau paskutinę dieną prieš krikštynas, kad krikštynų rytą galėčiau visą dėmesį skirti tik vaikui, na ir šiek tiek sau :)

Vienintelis dalykas, kuris mane nuvylė, tai helio balionai. Nusipirkau juos išvakarėse, pėstute parsinešiau namo, kad tik nesusprogtų įdėjus į automobilį, o ryte atsikėlusi pusė jų radau gulinčių ant žemės... Galbūt nuo karščio, o gal blogai surišo.

Labiausiai bijojau Adomuko reakcijos į visą sumaištį, nes kaip tik dygo trečiasis dantukas, buvo beprotiškai karšta, laukė pakankamai įtempta diena, daug svečių. Krikštynų išvakarėse net pradėjau galvoti, kad datą vis tik reikėjo rinktis kitą vasarą... O vaikas kaip niekada buvo ramut ramutėlis, visą ceremoniją taip įdėmiai stebėjo, ką kalba kunigas, kad nei garselio neišleido.

Ceremonija susidubliavo su vestuvėmis, tad mes buvome geranoriški ir skubančius jaunuosius užleidome, o patys tuo metu prie bažnyčios pasifotografavome. Vasara + Vilnius = „konvejeris“: jokio nuoširdumo, už durų jau laukianti eilė ir paskubom skaitomi žodžiai. Žinoma, patys mes pasirinkome ir iš to nedarome jokios katastrofos, tik pasakoju, kas kaip buvo. Mums tą dieną nuotaikos niekas nesugadino, jautėmės tiesiog gerai.

Fotosesiją ir pikniką susirengėme Užutrakio dvaro teritorijoje. Gaila, ten ant žolės lipti negalima, tad visą laiką teko drausminti vaikus: „nelipkit ant žolės, ateis dėdė bartis“, o apsauginį įtikinėti, kad 7 mėnesių kūdikis, pasodintas kelioms nuotraukoms ant žolės, tikrai jos nesugadins.

Nors lietus nelijo, vėjas nepūtė, sniegas nesnigo, bet oras tikrai nebuvo geras. Tiesiog per karšta. Bet juk oro neužsisakysi, tad buvo kaip buvo, prisitaikėm ir prie jo.

Grįžę į namus šventę tęsėme tik po visų apsilankymo į dušą. Sakyčiau tai buvo neoficialioji krikštynų dalis, nes visi persirengėm su marškinėliais ir šortais. Skaniai paužkandžiavom, išklausėm sveikinimų, smagiai pažaidėm. Visi svečiai buvo pasiruošę po vieną žaidimą: vieni su prizais, kiti su pokštais. Publika buvo užimta ir tikrai jautėsi šventė.

Po šventė ryte buvo visiška netvarka, net kojos nebuvo kur pastatyti, bet širdy taip gera ir ramu.

Ačiū, MK mamytės, už puikius patarimus, paskatinimus ir idėjas! Su Jūsų pagalba viską planuoti buvo kur kas smagiau ir lengviau.

Iki greito! ;)