Praėjusiuose tekstuose pasakojau, kokia nesėkminga ir net traumuojanti buvo Rikantės adaptacija valstybiniame darželyje, todėl pervedėme ją į privatų. Prieš išleisdama į darželį pirmą kartą, aš, tiesą pasakius, jaučiausi gana rami, nes pažinojau savo vaiką: Rikantė yra draugiška, drąsi, savarankiška nuo kūdikystės. Visai kitokia buvo jos vyresnėlė sesutė, kuri yra labai jautri ir kukli. Todėl tikėjausi greitos ir sklandžios Rikantės adaptacijos, bet, panašu, kad dėl kilusių problemų iš tiesų kalta buvo auklėtoja, kuri palikdavo ją raudoti visą dieną.
Į naująjį privatų darželį Rikantė įžengė jau įbauginta, todėl vos pamačiusi panašią aplinką - grupę, vaikus - išakrt puolė verkti ir įsikniaubė į mane. Aš ją patikinau, kad šiandien tikrai jos čia nepaliksiu, kad būsime kartu, pasiūliua eiti žaisti. Greitai ji susidomėjo žaisliukais, ėjo žaisti, auklėtojos vis bandė ją pašnekinti, užmegzti ryšį.
Sekėsi puikiai - tai buvo pirmos ir paskutinės ašaros darželyje. Jau antrąją dieną Rikantė turėjo pasilikti kelioms minutėms, tačiau jautėsi puikiai, todėl pabuvo kelias valandas. Priešingai nei ankstesniame darželyje, čia ji jau pirmą savaitę įsidrąsino eiti į tualetą, nė karto neparsinešėme šlapių kelnyčių. Taip pat įsidrąsino valgyti, per kindervibe programėlę matome, kad valgo daug.
Savaitei einant į pabaigą, Rikantė jau likdavo naujame darželyje ir miegoti, o po savaitgalio čiauška:
- Aš su tečiu eisiu į Rūtos namutį. (taip vadiname jos naująjį darželį,. kad nesisietų su buvusiu).
Grįžusi iš darželio ji giriasi nuotykiais, pasakoja, kokiomis veiklomis užsiėmė. Adaptacija, kaip aš ir spėjau, normaliomis sąlygomis tikrai yra greita ir sklandi, o tai tik reiškia, kad ankstesnėje ugdymo įstaigoje vyko kažkas netoleruotino.
Džiaugiamės kartu su jumis😀🌷