Nusprendžiau ir aš išbandyti šiuo metu taip populiarią žaliavalgystę. Jei jau pratinti, tai nuo kūdikystės. Pirmasis patiekalas – žolė:
Kaip matote, Adomukui visai patiko! O aš smagiai pajuokavau :) :) :) Tikrai nepraktikuoju jokios žaliavalgystės ar žoliavalgystės, ypač su savo kūdikiu :) Buvome gamtoje, o Adomukas įdėmiai tyrinėjo žolę, lyžtelėjo ją, kaip ir bet kokį kitą naują daiktą.
O dabar rimtai apie primaitinimą.
Toliau bandome naują amuniciją
Bandau mokyti Adomuką gerti iš NUK First Choice mokomojo buteliuko. Kuo toliau, tuo labiau išeina, tik mažiukui vis dar sunku suvokti, kad buteliuką reikia pakelti, norint kad skystis tekėtų į burnytę. Tikiuosi, kad nuoseklus mokymasis duos ir atitinkamus rezultatus. Kol kas geriam tik vandenį.
Taip pat išbandžiau sietelį, per kurį kūdikis gali čiulpti griežinėlį obuolio, banano ar kito skanėsto. Tiesą sakant, man tai nelabai patiko, kažkoks lyg vaiko kankinimas gaunasi. Nors gal reikia priprasti ir bus gerai. Bet tai labiau kaip žaislas, kramtukas, bet ne valgymo procesas.
Toliau ragaujame naujus produktus
Kalafijorą. Skonis mažiukui nelabai patiko, sakyčiau košė šiek tiek rūgštoka gaunasi, nors jo dedu minimaliai. Jokių alergijų nepastebėjau. Pilvuką šiek tiek pučia.
Šilauoges. Daviau labai nedaug. Mažiukui patiko, bet vėliau beveik viską atpylė.
Mėlynes. Pirmi šaukštukai labai skanu! Vėliau šiek tiek rūgštu. Daug nedaviau, kelis šaukštelius. Po tokio valgymo Adomukas nemažai atpylinėjo (gal rūgštokos uogos sudirgino skranduką?), tad teks atsisveikinti su keliais savo ir Adomuko drabužių komplektais, nes juk tos dėmės neišsiplauna.
Tradiciškai keliaujame nusipirkti šviežių, lietuviškų, ekologiškų (bent jau mums taip sako) daržovių ir vaisių.
Ką darome išvykų metu?
Vasara – kelionių ir išvykų metas. Prieš išvykstant kiekvieną kartą sprendžiu dilemą, kas geriau: ar virti savo košę, dėti į stiklainiukus ir ją duoti pašildytą, ar dėtis pirktines ir jas taip pat pašildžius duoti Adomukui? Išbandėme įvairius variantus. Vieniems pietums buvo mamos virta ir šildyta košė. Adomukas sušlavė abu indelius.
Kitiems pietums buvo pirktinė Marmalūzi košė. Ji visiškai kitokia nei aš gaminu: tirštai trinta, su gumuliukais. Skonis nelabai: nei man, nei Adomukui. Adomas suvalgė tik pusė indelio.
Taip pat desertui išvykų metu kol kas duodu pirktines tyreles: obuolių, kriaušių. Jaučiuosi šioje vietoje papiktnaudžiaujanti: nors mažiukui skanu, bet po to kitą dieną šiek tiek rausteli žandukai nuo tų pirktinių tyrelių, bet man tai patogumas: ar automobilyje pamaitinti, ar gamtoje – nereikia daug terliotis, virti kažko, trinti ir pan.
Taigi baigiant apie tas išvykas noriu paklausti mamyčių, kaip Jūs darydavote / darote išsiruošusios su vaikučiu į keliones: ar pačios gamindavote / gaminate košes ir duodavote / duodate jas, ar pirkdavote / perkate, kokiu būdu šildydavote / šildote (mirkymas karštame vandenyje ar ant orkaitės puode), kokį desertą siūlydavote / siūlote?
Dėl fruktozės ir aš nežinau, bet vaisiuose juk jos natūraliai kažkiek yra.. Šiaip man ta Marmalūzi tai nepatiko, daugiau ir nepirkau.
Oho su uogytėm kaip įdomiai. O aš prisiskaičiusi, kad neva nuo tų sėklyčių gali paspringti, tai sutrinu su trintuvu ir dar per sietelį trinu. O kaip Hubertukas, "kramto" jas su dantenėlėm?
uogas:vyšnias, juoduosius, raudonus serbentus, žemuoges aš duodu uogytėmis, ne šaukštukais. Tik paspaudžiu, kad subliukštu uoga, o ne cielas rutuliukas būtų
aš vakar nusipirkau mamuko tyrelės ir ten yra sudėtyje fruktozė. pagalvojau o iš tikro kaip su ta fruktoze leliams?;/
Labuka,
mes taip pat truputį ilsimės pas močiutę, tai su internetu reikalai nekokie 😀
košės pietums jau dabar suvalgo apie 250 ml. Visko būna, visokių dienų: ir valgesnių, ir ne, bet šiaip paprastai tai 200-250 ml suvalgo. Aš taip tiksliai neskaičiuoju, kiek nori - tiek duodu, tik apytiksliai sakau tuos mililitrus.
Uogyčių daug neduodu, bijau kad paskui neišbertų, tai tarkim kokį 10 šaukštelių, bet jis ir pats daugiau nebenori, per rūgštu pasidaro 😀 jei pirktinė tyrelė - tai apie 100 ml. suvalgo, taip lengvai neatimsiu, mat ten saldu, tai nori dar ir dar (nors perku be cukraus, bet vis tiek, saldumo nuo fruktozės užtenka).
labukas
mes dabar atostogaujame pajury. Oras karštutėlis (bent buvo iki šiol), tai aš į šaltkrepšį dėjausi pirktines tyreles ir daviau "kambario temperatūros" 😀 suvalgė.
Kokį kiekį suvalgo paprastai košės taviškis? ;/
ir kokį kiekį duodi desertui pvz mėlynių? arba jei pirktinės tyrelės?
Na aš irgi labiau iš tų, kurios linkusios patingėti ir dėtis pirktines košytes ☺ Pritariu Mamai Vadai dėl susiruošimo, aš kažkur apie pusė dienos dedu daiktus, galvoju, kad ko nepritrūkti, tai su košelės virimu - maždaug dienos reiktų susiruošimui. Bet paskutinį kartą vykstant buvo galimybė naudotis šaldytuvu, tad išbandžiau ir savo virtą 😀
O aš savo virtos košytės nesidedu vien dėl surūgimo pavojaus..juk dabar taip karšta, manau net per porą valandų gali prisidauginti negerų bakterijų 😀 Todėl jei kur važiuojam perku sandariai uždarytas košytes stiklainiukuose..nors, be abejo, jokia pirktinė košė neprilygsta naminės košytės skoniui 😀
Mes irgi turime ta sieteli svieziam maistui.pirmas bandymas buvo bananas-nevalge.tada idejau persika ir isciulpe taip sausai... 😀
O kai kur nors vaziuojame nuperku vaisine tyrele nes tas darzoviu reikia sildyti o kur tai padaryti? Nemanau kad pakeles uzkandineje butu galima ja pasisildyti