Po praėjusio debiuto mamytės konstatavo: Adomuko primaitinimo planas "kaip iš vadovėlio" :) Neneigiu. Aš net gi siekiu, kad mano kūdikio primaitinimo planas būtų kuo tikslesnis, nuoseklesnis, sveikesnis, natūralesnis ir t.t. Ir aš ne iš tų mamų, kurios mėgsta sakyti: KIEKVIENA MAMA ŽINO, KAS JOS VAIKUI GERIAUSIA. Nes aš manau, kad tikrai ne kiekviena žino. Vien motiniškos nuojautos nepakanka, norint pastatyti subalansuotos kūdikio mitybos pamatą. Manau tas MOTINIŠKAS ŽINOJIMAS vis tiek turi būti paremtas RACIONALIOMIS ŽINIOMIS tiek apie kūdikio nebrandžią virškinimo sistemą, tiek apie jo mitybos planą, tiek apie sveiką mitybą, tiek apie ekologiškus produktus ir pan. Nesu ir iš tų, kurios paranojiškai saugo savo vaiką nuo visko, bet mityba yra viena svarbiausių apskritai kiekvieno žmogaus veiklų, tad manau šiam procesui turi būti skiriama kur kas daugiau dėmesio nei tik valgymas pagal nuojautą ar skonį.
Nors aš pati dar iki pastojimo buvau priskiriama „šlamštavalgystės“ kategorijai, nes valgiau viską, kas tik gali būti nesveika: čipsai, guminukai, ledai, įvairus greitas maistas ir t.t. O nėštumo metu – viskas dvigubom dozėm :) Bet atsiradus tam bejėgiui gniužulėliui staiga pasidarė svarbu ir ką aš valgau bei per pieną perduodu savo kūdikiui, ir tai, ką jau tiesiogiai valgo mano kūdikis. Tad šeimos mitybai, kaip niekada, skiriu daug dėmesio. Taigi Adomukui į burną BET KO NEDEDU. Stengiuosi rinkti šviežias ekologiškas daržoves (žinoma, jei jų yra), maistą, skirtą kūdikiams, virti taip, kad būtų išsaugota kuo daugiau vitaminų ir t.t. Nors ne visada viskas išeina taip, kaip noriu, bet stengtis, manau, vis tiek reikia. Pirmiausia duodu daržoves, kad priprastų prie jų skonio, gautų reikiamų vitaminų ir tik tada pereisime prie „saldumynų“ – vaisių. Jokių sulčių ar saldintų vandenukų mano mažylis dar nėra ragavęs, nes manau, kad cukrus nėra gerai. Nors pati tikrai esu priklausoma nuo saldumynų, bet jis dar kūdikis, dar viską spės. Žinoma, stengiuosi viską gaminti skaniai, pati ragauju, kad ir man būtų skanu ir tik tada duodu Adomui. Nesu nei druskos, nei pipiro mėgėja, tad patiekalai be šių ingredientų man būna skanūs, tikiu, kad ir Adomui jie skanūs :)
Perskaičiau vieną įdomią mintį, kad sūdytame vandenyje virtos daržovės greičiau netenka nitratų, tad ir kūdikiams galima taip virti daržoves. Įdomu, bet aš iki šiol nedrįstu sūdyti kūdikio patiekalų. Tačiau po šio straipsniuko Adomo daržovių košių nebemaišau su nuoviru, o su atskirai virintu švariu vandeniu.
Kas dar naujo Adomo primaitinimo fronte?
Kadangi praėjusį šeštadienį teko pirmą kartą išsiskirti su savo mažiuku net 12 valandų (!!!) ir patikėti jį močiutės globai, tai nesinorėjo močiutės varginti dar ir košės virimu. Nusprendžiau šią misiją įgyvendinti šiek tiek paprasčiau ir nupirkau Mamuko šviesių grikių kruopyčių košės, skirtos kūdikiams nuo 4 mėn.
Žinoma, kad vaikui nebūtų šoko pirmą kartą paliktam pas močiutę ir dar ragaujant kažkokio naujo neatpažinto objekto, nusprendžiau dar dvi dieneles prieš tai pabandyti pati duoti šios košytės. Valgyti valgė, bet veiduko mimika aiškiai sakė „BŪNA IR SKANIAU“. Močiutė padarė tokią pat išvadą. Šiaip gaminant šią košytę pagal instrukciją, ji gavosi tokia skystoka, tarsi kisielius. Manau dėl to mano mažiukui ir nepatiko, nes daržovių košes jau valgo kiek tirštesnes.
Dar vienas „eksperimentas“: į košytes dedu po šaukštelį ekologiško kokosų aliejaus. Jis tikrai pagardina košę ir manau šiek tiek padeda virškinimui, nes reikalai su Adomuko viduriais gerėja. Jokių alergijų nepastebėjau.
Taip pat košės verdu jau kur kas daugiau, nes pastebėjau, kad Adomo apetitas padidėjo :)
Mane vis dar neramina Adomo atpylinėjimai. nors kai kuriomis dienomis atrodo, kad atpylinėja mažiau, jau apsidžiaugiu ir žiūrėk vėl prasideda tas pats. Dar vienas mano spėjimas: galbūt jis visą laiką praleisdamas ant pilvo (šliaužiodamas) užsispaudžia skranduką ir dėl to atpila. Stengiuosi save raminti :)
Na o šį kartą noriu Jūsų, mamytės, paklausti, nuo kada savo mažyliams davėte ragauti morkų sulčių (šviežių naminių ar pasterizuotų pirktinių) ir kokiais kiekiais: 10, 20, 30, 100 ml?
Na ir pabaigai: štai, kaip atrodo poilsis po košės valgymo:
jau ko tik neisbandziau, visokiu puodeliu ir buteliuku, siaudeliu pilni namai o vaikas kaip negeria taip negeria ☹ beda man su tuo jo gerimu. vyresnelis tai vandeny pumpina vos ne kibirais o mazius net sulciu atsisako....
Na va, iš tiesų kaip skirtingai. Patys vaikučiai irgi "padiktuoja", kaip norėtų būt maitinami: vienas gurmanas, kitas smaližius, trečias vėl su savais norais 😀
O dėl skysčių gal mažokai? Ar bandėt gudrubes su įvairiais puodeliais, šiaudeliais ir pan?
oi koks rubuiliukas 🤗 man su pirmuoju suneliu primaitinimas sekesi labai gerai, valge viska ka jam daviau, o va antrasis tai parode is kur kojos dygsta 😃 primatint pradejau beveik 6 menesiu, viska spjove lauk, kantriai viriau, bandziau duoti ir pyliau viska lauk, kol pagaliau persilauze. bet kiekvienas naujas skonis jam kaskas baisaus, dar ir dabar duodant kakso neragauto spjauna, ziaugcioja iki vemimo. pirmasis sunus uzaugo net neragaves pirktines koses, o antrasis tik su jom beveik iki metuku augo ☹ zinoma, darzoviene mano virta pamego greitai ir skaniai valgo iki siol, o vat su kruopom tai reikia padirbet. ko tik as neprisigalvoju, kad jis valgytu, net jogurtely kartais valgo ziuredamas gummy bear daineles. labai mazai geria skysciu, vos
150 ml per diena ir tik arbatos, jokio vandenuko nuo maziuko neykisi, ziaugcioja vos pajutes skony. reziume, turiu ka veikt su jaunelio valgymu ir manau dar ilgai turesiu
ne tame esmė - gaunasi ar ne....
aš ir pati stebiuosi iš kur tas mano vaikas toks besočiukas, visi tik gasdino, kad primaitinimo etapas bus sunkus, kad nieko nenorės valgyt, o mums še tau - valgymas kaip žaidimas, tad ir man sunku kažką pasakyt, bet kitos mamos pasakoja, kad tiesiog kantriai išlaukia, kol ateina normalaus valgymo etapas. Viskas bus gerai! !)
Užplūdo tokia nuotaika, kad norėjosi šiek tiek papostringauti 😀 matau, kad pavyko, nes saujelę skaitytojų gavau? 😉
O aš kaip tik manau, kad man vis nepavyksta iki galo pažinti savo vaiko, tai tas, tai kitas nesigauna, todėl ir stengiuoso kuo daugiau skaityti, semtis kitų patirties 😀
žinai, yra toks terminas "bondingas" - ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko., kai jie yra vieningi, mama jaučia kiekvieną vaiko poreikį. ne visos mamos tai turi. iš tavo straipniukų labai jaučiasi, kad jūs tai turite.
visad sakiau, nuomonę lemia žinojimas faktų ir patirtis. pritariu viskam, ką prirašei 😉
džiaugiuos, kad esi MK. 😀
hey, pavydžiu tau tavo nusisekusios tvarkos.
mane su maitinimu ištiko tokios "šakės", kad nedrįstu nieko patarinėti bent jau apie sultis...
Perfrazuočiau savaip pasakymą, kad mama žino geriausia. Taip, ji žino geriausiai, jei kliaujasi pripažintais maitinimo žingsneliais, domisi ir neduoda visko aklai, pasikliaudama tik savo nuojauta. Išeina, kad pritariu tavo mintims 100%.
Savo pirmagimiui sulčių daviau 6mėn., nes primaitint pradėjau 5,5 mėn.
O Mamuko košės 👍.