Mano mergytė nusirito nuo lovos. Verkė jinai, verkiau ir aš. Šiandien jau trečia diena po šios nelaimės ir aš dar tebesu šoko būsenoje, negaliu atsigauti - tas vaizdas, kaip mano mažylė guli ant grindų ir verkia, tiesiog ,,stovi'' akyse.
Nutiko taip: miegojome abi apsikabinusios, atsikėlėme. Kol apėjau aplink lovą, jinai apsivertė ant pilvo ir staiga dar apsivertė ant šoniuko ir kad ,,bumpt''. Siaubas, galvojau, kad kraujo neliko mano kūne, kaip staigiai tas nutiko.
Verkėme mes abi, vyras atbėgo, žadėjau iškart vežti į vaikų priimamąjį, kad pažiūrėtų, ar neatsitiko kas, bet pasiskambinau pažįstamai į ligoninę ir pasipasakojau, kas buvo, sako - stebėk, jei vems, bus mieguista, vangi, dažnai verks, tada atvežk į ligoninę,
Jei nieko nebus, sako, tada nieko baisaus neatsitiko. Kol kas nei vėmė, nei mieguista, nei kitaip ji elgiasi. Bet va guzas jai išdygo, uždėjau šaltą kompresą.
Vis tiek vyksime pas daktarus, kad pažiūrėtų, ar tikrai nieko baisaus, nes verkiu ir niekaip negaliu nusiraminti, vos pažiūrėjus į savo angelėlį. Kai pagalvoji, siaubas esu, o ne motina:(
Nuo MK: Jokiu būdu taip negalvok, vaidike. Svarbausia, nusiraminti. Juk visas tavo nerimas persiduoda mažylei. Tikrai nieko blogo, manau, neatsitiko, visko pasitaiko. Maniškė dar mažesnė ne kartą buvo nukritusi nuo aukštos lovos - žinoma, labai pergyvenau, tačiau nieko blogo nenutiko. Tik pasistenk nusiraminti ir apie bloga jokiu būdu negalvok...
Situacija tai tikrai nepavydėtina. Bet jei vaikutis gerai jaučiasi, tai, manau, nieko baisaus nenutiko. Man teko irgi tai išgyventi. Maniau, kad esu bloga mama ir pan. Po kurio laiko užsimiršta... Kai vaikas ūgteli, tai jau beveik visuomet vaikas turi būti ,,ant akių". Būdavo, lyg tyčia, nusisuki ir nukrenta nuo lovos. Sakau iš savo patirties.