Turbūt visi žinome ir suprantame, kad reikia vaikus pagirti. Bet kaip dažnai galima girti ir kaip teisingai tai daryti? Girti patį vaiką ar daugiau jo veiklą?
Anot psichologės Vikos Aniulienės, tik pagirdami vaiką skatiname jį tobulėti ir taip formuojama jo savivertė. Girkime visada ir visur negailėkime pagyrimų. Girkime nuo pat ankstyvos kūdikystės, nešykštėkime pagyrų, nes blogų žodžių galima išgirst iš bet ko, o būti maloniam visada sunku. Girkime ne tik savo vaiką, bet ir aplinkinius, taip vaikas išmoks pats būti malonus ir išmoks koncentruotis į gerus dalykus ir juos pastebėti.
Pasirodo, nėra tokio dalyko kaip „pergyrimas". Mes ne lepiname – mes giriame.
Tačiau, giriant vaiką, labai svarbu laikytis pagrindinių principų:
- Giriame už kažką, o ne už bet ką.
- Pagyromis negalima lyginti. Pvz. stovi du vaikai, vienas moka užsirišti batukus, kitas ne. Jokiu būdu negalima vieno girti, o kito lyginti „štai, pažiūrėk, Tomukai, kaip gražiai Marius užsiriša batukus". Teisingiausiai būtų: „Mariau, kaip tau puikiai sekasi užsirišti batukus!!! Tomai, o kokios tavo pirštinaitės dailios!"
- Visada labai tikslai įvardinkite, už ką giriate, ką vaikas pasieks tuo veiksmu ir kokias emocijas tai teikia Jums. Pvz.: „Gintare, kokia tu šaunuolė, padedi man serviruoti stalą, aš labai džiaugiuosi, nes turiu tokią pagalbininkę..."
Prisiminkite, kad pagyros daro stebuklus, jei nėra už ką girti, girkite už pastangas: „Monika, kaip aš džiaugiuosi, kad tu taip stengiesi išmokti skaityti".
Mes kalbame apie vaikus, bet pagyros puikiai veikia darbe, namie, visur, kur tik susiduriate su žmonėmis. Pabandykite bent dešimt dienų pasakyti po 3 pagyras kasdien trims skirtingiems žmonėms.
Tai neužims daug laiko, bet pastebėsite, kokią milžinišką įtaką tai daro Jūsų gyvenimui: pastebėsite, kad parduotuvėje Jus maloniai aptarnauja, kad viršininkas dažniau šypsosi, kad pas kaimynę nauji dailūs bateliai. Ir tai visai ne dėl to, kad dalinsite pagyras, bet dėl to, kad būsite linkę pamatyti tuos dalykus, kuriuos verta pagirti.
Sėkmės.
