Pirmojo vaikučio susilaukiau gana anksti, dar studijuodama universitete, ir bent porą metelių apie antrą vaikelį negalvojau. Apie antrą atžalėlę pradėjau svajoti, kai vyresniajai dukrytei suėjo maždaug 5-eri metukai.
Metai bėga, o vaikelio nėra...
Nenorėjau, kad duktė augtų viena ir neturėtų nei brolio, nei sesers kaip aš pati. Juo labiau, kad kuo toliau, tuo dažniau dukrelė prašė broliuko arba sesutės. Bet broliukas ar sesutė neskubėjo... Džiaugdavausi mažais draugių vaikučiais, myluodavau juos, nešiodavau ant rankų.
Pažįstami patarinėjo, kad jau būtų laikas antram mažyliui, ir taip didelis skirtumas, vaikai nebus draugai. Labai troškau ir aš, tik vaikelis kažko neskubėjo, o metai bėgo.
Gaila buvo ir dukrytės. Skaudu, kai per jos gimtadienį pučiant žvakutes ant torto draugės jai pasiūlė sugalvoti norą, kad išsipildytų, o mano mergaitė pasakė: „Netikiu, aš jau trejus metus tą patį norą galvoju ir neišsipildo“. Man paklausus, koks tas noras, atsakymas buvo trumpas: turėti brolį arba sesę“.
Kiekvienas vizitas pas ginekologę suteikdavo vilčių, o noras turėti antrą vaikutį su kiekviena diena vis stiprėjo. Skaičiuodavau dienas ir vis atrodydavo, kad jau pilvukas didesnis, kad kažkas lyg jame krebžtelėjo, nors puikiai supratau ir žinojau, kad ankstyvame laikotarpyje to net neturėtų būti.
„Keisti“ sumuštiniai
Testus darydavau nedažnai, kad nesierzinčiau dar labiau, nes jie buvo neigiami, bet su baltu pavydu žiūrėjau į besilaukiančias moteris. Kai tik vieną rytą netikėtai supykino nuo mano mėgiamų karštų sumuštinių kvapo, iškart nubėgau pirkti nėštumo testo.
Nelaukiau kito ryto, kaip rekomenduojama, o testą pasidariau dieną ir nusisukusi mintyse meldžiausi. Kai atsisukau pažiūrėti, širdis suspurdėjo iš laimės, nes testas rodė ir antrą, nors ir neryškią, liniją.
Vyrui nieko nelaukusi pranešiau telefonu. Jis tą dieną, kaip sakė, nebegalėjo normaliai susikaupti darbui, o vyresniajai devynmetei dukrytei nupirkau tortuką ir užpūtėm žvakutę abi, mintyse galvodamos tą patį norą...
Norai pildosi!
Dabar jau praeity ilgi ir gražūs laukimo mėnesiai bei mūsų stebuklėlio gimimas. Dabar trise bėgiojam mūsų mažajam padaužiukui broliui iš paskos, ir aš jaučiuosi laiminga, būdama dviejų vaikų mama.
Dešimtmetė dukrelė dabar tiki, kad svajonės, jei labai nori, pildosi...
Neringa, 10 m ir 1,5 m vaikučių mama
--
Konkurse dalyvauja tik prisiregistravę dalyviai.
Nori prisiregistruoti? Spausk čia
--
Tikrai puikus pasakojimas
Grazus pasakojimas. Toks trumpas teksta, bet, isivaizduoju, koks ilgas buvo tavo laukimas....
Kristina
Sauniausia kad sese sulauke brolio
smagu,kai svajones issipilde
Tai jums čia sėkmingai viskas. Pažystu šeimą, kuri labai nori, bet negali turėti nei vieno vaikiuko☹
Jaudinantis pasakojimas
Faina istorija. Ydomu, dėlko tiek ilgai nepavyko antro mažiuko susilaukti?
Puiki istorija!!!Gerai,kad sese sulauke brolio.
Nugi grazu. Gerai,kad isipilde svajone.
Labai labai graži ir jautri istorija,įdomu skaityti. Gerai,kad su laiminga pabaiga.Ir lelius gražus😀