"Kengūros" – tai mada ar būtinybė

Visai neseniai supratau, kad mano mažytė yra „rankinukas“, aš negaliu palikti jos nė minutei, netgi kai ji miega. Vienintelė išimtis – dukrytės miegas naktį.

Tuomet tėvelis ją užmigdo ir padeda tiesiai į jos lovytę, bet prabudusi paryčiais mano angeliukas paimamas ant rankų, pamyluojamas, pamaitinamas ir miega tėvelių lovoje. Neturiu nieko prieš, juk kada daugiau panešiosi savo saulutę, jei ne dabar?

Kasdien ji vis didėja, auga svoris, o galiausiai ir pati nenorės, kad jos nešiočiau, juk bus didelė. Taigi, sugalvojau įsigyti liaudiškai tariant „kengūrą“, kad galėčiau (kol pajėgsiu) ir mano mažutė norės, nešioti savo dukrytę. Kaip sugalvojau, taip ir padariau.

Žinoma, iš pradžių perskaičiau daugybę straipsnių, kokios apskritai yra nešioklės, kuo skiriasi, kas tinka būtent mano amžiaus mažylei, netgi pasikonsultavau su ortopede, kadangi kūdikystėje mano dukrytei buvo diagnozuota sąnarių displazija (kai neatsiveda klubai iki galo) ir tuomet pasiryžau.

{smallpic:1}

Nupirkau taip vadinamą Manduką. Šiaip esu labai labai ja patenkinta, visai neseniai teko lankytis prekybos centre, tad vietoj didžiulio vežimuko pasiėmėme nešioklę. Taip aš kas sekundę galėjau stebėti, ką daro mano mažylė, kalbinti ją, šypsotis dukrytei, o ji jautė mano artumą.

Norėjau pasidalinti šia patirtimi su Jumis ir paklausti, ar yra daugiau moterų, vertinančių šį dalyką?

Gal, netgi išgirsti nuomonės apie kitas nešiokles. Norisi išgirsti Jūsų pasakojimų kaip Jums pagelbėjo, o gal kaip tik atvirkščiai – kodėl nepatinka nešioklės?

Lauksiu Jūsų komentarų

Mama Viktorija – zaliaake ir jos dukrytė Gabytė